Žodžius Jėzaus širdin dėkim

Aprašymas

Tekstas - iš vysk. Motiejaus Valančiaus „Knyga giesmių arba KANTICZKOS“ (1862 m.). Pastaba: korektūros klaidos taisytos pagal 1910 m. leidimą.

Žodžius Jėzaus širdin dėkim,
Ir tuos visados minėkim,
Kuriuos kad rankas turėjo
Pervertas, Jėzus kalbėjo.

Pirmą žodį kalba Dievui,
Už kaltus tardamas Tėvui:
Nežino, ką veik piktybes,
Atleisk Tu jiems iš gerybės.

Antrą kalb latrui geramui,
Po dešinės prikaltamui:
Tikrai tave Rojun vesiu,
Šiandien, kada pats įeisiu.

Trečią kalb Motinai Savo:
Joną turi sūnum Tavo.
O Jonui kalb: tą sergėsi,
Už Motiną Ją turėsi.

Ketvirtą žodį kalbėjo:
Trokštu, nes labai norėjo;
Trokšdamas jis iš meilybės,
Išvest Tėvus iš tamsybės.

Penktą tarė: Lama sabathani,
Tai yra: Dieve, kam apleidai mane,
Sūnų Tavo numylėtą,
Nuo amžių mumis paskirtą vietą.

Šeštą Jėzus tarė žodį:
Išpildžiau, ką raštas rodė,
Ir pranašai pranašavo,
Aš išpildžiau kančią Savo.

Sekmą ištarė šaukdamas,
O dūšią šventą leisdamas:
Dieve Tėve! Sūnaus Savo,
Dūšią imk į rankas Tavo.

Nuo piktybių mūsų kūnus,
Jėzau, numazgok kaip sūnus;
Motinai savo duodamas,
O mus visus palikdamas.

Idant Tavęs visi žmonės,
Tokštų visi iš malonės,
Kad su latru dangų gautų,
Ir su Tavim karaliautų. Amen.