Žodžius Jėzaus širdin dėkim

1) ARCHYVINIS GARSO ĮRAŠAS. „Jėzaus žodžius širdin dėkim“ (LTRF pl.1238-04). Pagiedojo: Cecilija Baužienė (42 m., gyv. Kargaudų k., Rodūnės vls., Lydos apskr.). Užr. Z.Slaviūnas, 1940, Lietuvių tautosakos archyve (Kaune).

Žodžius Jėzaus širdin dėkim,
Ir tuos visados minėkim,
Kuriuos kad rankas turėjo
Pervertas, Jėzus kalbėjo.

Pirmą žodį kalba Dievui,
Už kaltus tardamas Tėvui:
Nežino, ką veik piktybes,
Atleisk Tu jiems iš gerybės.

Antrą kalb latrui geramui,
Po dešinės prikaltamui:
Tikrai tave Rojun vesiu,
Šiandien, kada pats įeisiu.

Trečią kalb Motinai Savo:
Joną turi sūnum Tavo.
O Jonui kalb: tą sergėsi,
Už Motiną Ją turėsi.

Ketvirtą žodį kalbėjo:
Trokštu, nes labai norėjo;
Trokšdamas jis iš meilybės,
Išvest Tėvus iš tamsybės.

Penktą tarė: Lama sabathani,
Tai yra: Dieve, kam apleidai mane,
Sūnų Tavo numylėtą,
Nuo amžių mumis paskirtą vietą.

Šeštą Jėzus tarė žodį:
Išpildžiau, ką raštas rodė,
Ir pranašai pranašavo,
Aš išpildžiau kančią Savo.

Sekmą ištarė šaukdamas,
O dūšią šventą leisdamas:
Dieve Tėve! Sūnaus Savo,
Dūšią imk į rankas Tavo.

Nuo piktybių mūsų kūnus,
Jėzau, numazgok kaip sūnus;
Motinai savo duodamas,
O mus visus palikdamas.

Idant Tavęs visi žmonės,
Tokštų visi iš malonės,
Kad su latru dangų gautų,
Ir su Tavim karaliautų. Amen.