Žemčiūgai brangus panele

Žemčiūgai brangus panele,
Kvepiančių rožių kvietkele,
Skaisti graži, kaip lelija
Kad vasaroj išsivija.

Sostai skaistus Salamono,
Rykšte sprogstanti Arono,
Per Esterą paženklinta
Ir nuo grieko at’tolinta.

Esi kaipo rožių vainikas,
Raudonais rūbais dabinta;
Skaisti, graži aprėdyta,
Mėnesiui pilnam lyginta.

Temsta saulė nuo šviesybės,
Prieš Tavo, Pana, gražybes,
Temdin žvaigždės veidą savo,
Kad netur šviesybės Tavo.

Saulės rūbais aprėdyta,
Karūna žvaigždėmis pinta,
Mėnuo puikus galvą savo
Pametė po kojų Tavo.

Balsamu skalsiai tekanti,
Gydai kiekvieną sergantį,
Sveikatą duodi visiemis
Gerai darantis žmonėmis.

Gilume marių skęstančius
Tu gelbėjai prapuolančius.
Taviep iš širdies šaukdami,
Džiaugias ant krašto būdami.

Tegul kareivių sargybė
Apein šaudyklių smarkybė,
Kaip stulpas nepajudintas,
Bus nuo Tavęs pastiprintas,

O kad ateis pasitikti,
Vienam ant antro ištikti,
Ir vainoj kraują pralieti,
Neprieteliui galvą dėti:

Nors neprieteliai apšoktų,
Ir dūšia iš kūno šoktų,
Jei Tu, Motina, norėsi,
Kūną, dūšią apveizėsi.

Tegul iš Dievo rūstybės,
Ir iš Jo žodžio galybės
Smertis, kaip nor, naikin svietą
Užeidamas kožną vietą.

Kaip greitai pas savo Sūnų
Kuriam dovanojai kūną,
Žodį vieną prakalbėsi.
Liuosą nuo pikto regėsi.

Aš puolu po kojų Tavo
Neskirk mane tarno savo,
Gelbėk mane visokiuose
Gyvenimo reikaluose.

Viešpats mūsų, Sūnus Tavo,
Ko nepadarys dėl savo
Motinos, vis apturėti,
Prapuolantį pagelbėti.

O kad pagelbi kiekvieną,
Melskis už mane šiandieną;
Išmelsk griekų atleidimą,
Danguj Dievo regėjimą. Amen.