Viešpatie, uždegime ir rūstybėj Tavo

Aprašymas

Nata kaip: „Jėzų Kristų Judošius“ Tekstas - iš vysk. Motiejaus Valančiaus „Knyga giesmių arba KANTICZKOS“ (1862 m.). Pastaba: korektūros klaidos taisytos pagal 1910 m. leidimą.

Viešpatie, uždegime ir rūstybėj Tavo,
Neskandyk dėl bjaurybių mane tarną savo,

Bet man įgyti Tavo duok susimylėjimą,
Ir išvaryk iš kaulų baisų drebėjimą.

Dūšia mano atilsio negal apturėti:
Bet Tu, Viešpatie, teikis ant jos paveizėti.

Neleisk ant dūšios mano, čion Tavo rūstybės,
Susimylėk ant manęs dėl didžios gerybės.

Ne po smerčio kas galės Tau garbę atiduoti,
Taip už meilę Tavo grabe dėkavoti.

Dūsavau, Dieve, Taviep dažnai, o gausiomis
Naktį mazgojau lovą savo ašaromis,

Patalą tomis mirkiau ir akis verkdamas,
Nuliūdau priešininkų daugel turėdamas.

Eikit nuo manęs, kurie apmaudus turite,
Jau iš nelaimės mano džiaugsmo negausite.

Viešpats išgirdo balsą mano nuliūdimo,
Ir verksmingą maloniai išklausė meldimą,

O priešininkai tegul stojas užgėdinti,
Kurie dažnai norėjo mane išnaikinti. Amen.