Verk biedna dūšia šiandieną

Aprašymas

Nata kaip: „O dūšia negal žinoti“ Tekstas - iš vysk. Motiejaus Valančiaus „Knyga giesmių arba KANTICZKOS“ (1862 m.). Pastaba: korektūros klaidos taisytos pagal 1910 m. leidimą.

Verk biedna dūšia šiandieną,
Grabo gale stovėdama,
Ant to kūno veizėdama,
Griekus savo apverkdama:

O tu, kūne, tu lavone,
Kam pražudei biedną mane!
Jau sukurta ugnis karšta,
Ir surinkti dūmai kartūs.

Neiškenčiu ugnies karštos,
Veik užtrokštu dūmu karčiu.
Švents Povilai mokintojau,
Klausyk dūšios kaip raudoja.

Ar-gi griekuose gulėjai,
Ant amžinasties ne’tbojai,
Dabar jau pervėlu verkti,
Reiks ugnin amžinai eiti.

Norint ir varguose gimiau,
Už griekus dar neraudojau,
Dabar dykai jau gailėti,
Ir dangaus jau neturėti.

Kad kūns linksmumuos’ gulėjo,
Ant amžinasties neb’veizėjo,
Tur šiandieną žemėj pūti,
Niekad su Dievu nebūti.

Eik, dūšia, į ugnis amžinas,
Kur dekretas ne’tmainytas,
Už gerovę ir linksmybes,
Visokias kūno bjaurybes.

Ten tu rasi sūdžią teisų,
Ir dekretą labai baisų.
Ten amžinai tu kentėsi,
Dievo niekad neregėsi.

Ak, verksmingas ten buvimas,
Visados dantų griežimas.
Dievo niekad neregėti,
Kančias amžinai kentėti,

O dūšia mano mieliausia,
Kur gyvenimą tu gausi.
Pulk po kojų Jėzaus Pono,
Apsimazgok krauju šono.

Jėzau par tavo mirimą,
Duok man griekų atleidimą,
Idant tave čion garbinčiau,
Danguj su Tavim gyvenčiau. Amen