Vardas Jėzaus
Aprašymas
Nata kaip: „Jėzau maloniausias, kaip esi galingas“ Tekstas - iš vysk. Motiejaus Valančiaus „Knyga giesmių arba KANTICZKOS“ (1862 m.). Pastaba: korektūros klaidos taisytos pagal 1910 m. leidimą.
Vardas Jėzaus užvisgarbingiausias yra,
Dėl visų viernųjų ant svieto,
Sau patieką gaun ant to vardo Jėzaus,
Atsišaukiant į kožną vietą.
Širdžia maldinga, kursai garbina,
Jėzuso vardą tikrai šlovina,
Tiems žadėtas yr’ išganymas.
Gabrielius šventas, Dangaus Arkaniolas,
Taip apreiškė Panai Mrijai.
Išrožydams vardą Jėzaus tą saldžiausią,
Loskų Dievo skaistei lelijai,
Jogei tas vardas žodžiui amžinam,
Idant būt’ duotas už tikrą anam,
Užgimusiam čionai ant svieto.
Vieros tikros šviesa yr’ vardas Jėzuso,
Ant apšvietimo daug ponysčių,
Tikrą pažinimą skleidė per tą vardą,
Ant tolimiausių karalysčių,
Per apaštalus yr’ išrožytas,
Giminėms svieto ir apsakytas,
Ant išganymo žmonėms išduotas.
Tasai vardas yra už vis stebuklingas,
Turins saviep visą galybę,
Stebuklų darytojams tas vardas švenčiausias,
Buvo aniems dide laimybe,
Jog Apaštalai stebuklus darė,
Garbingą vardą Jėzaus ištarę,
Daug ligonių sveikais padarė.
Šventas Petras, taipog’ drauge šventas Jonas
Kolieką be kojų išvydę,
Per tą vardą Jėzaus, ten šventieji tarnai,
Labai greitai aną išgydė,
Ant vardo Jėzaus liepė jam stotis,
Tos ubagystės nesibijotis,
Kuri buvo nuo užgimimo.
Piktų dvasių daugel įsiponavojusių,
Iš žmonių vargstančių išvarė,
Baisių ant Jo vardo, to Jėzaus brangiausio
Kaip tiktai anie ištarė,
Iš žmonių bėgo liuosus palikdami,
Galybę Ano išpažindami,
Ilgiaus būt jau negalėdami.
Daug žmonių mirusių, tikrai pabudino,
Tas Vardas Jėzaus saldžiausias,
Taipo stebuklingai kada pasirodė,
Už stebuklus stebuklas didžiausias,
Prie vardo Jėzaus išpažinimo,
Daugybė griešnų ant pasitaisymo
Savo gyvenimo pabunda.
Ten šventieji tarnai vaikščiojo džiaugdamis,
Būdami persekiojimuose,
Jog stojosi vertais, dėl vardo Jėzuso,
Pakentėt būdami varguose.
Kad liūdnas širdis anų linksmino,
Saldžiausias vardas anuos laimino,
Visados patieką turėjo.
Prašymai ir maldos nobažnos bažnyčioj,
Kurios taip atsiprovinėjo,
Tą saldžiausią vardą Jėzaus išreiškintą
Ant pabaigos maldų minėjo,
Jog per Jėzusą Išganytojį,
Meld Dievą Tėvą, loskų duotojį,
Prižad prašančių išklausyti.
Kožnas, kursai širdžia graudžia atsišaukia
Ant to vardo Jėzaus garbingo,
Tikrai išpažindams, nepražus ant amžių,
O gaus išganymą laimingą,
Kurs tiktai ant to rūpinsis,
Užtikrą tas danguj linksminsis,
Džiaugsis su šventaisiais ant amžių.
Visi sutvėrimai Dievo išmintingi,
Tegul duoda garbę amžiną,
Ant pašlovinimo Jo tokios vertybės,
Kožnas, kursai Aną pažino,
Ant vardo Jėzaus ir neprietelius,
Tegul priklaupia visokis kelis,
Dangiškas, žemiškas, pekliškas.
Ant pašėnavonės to vardo Jėzuso,
Lenkiam galvas savo pakarniai,
Persekiojimuose piktų neprietelių.
Kad nepražūtumėm čion marniai,
Tegul-gi vardas Jėzaus garbingas,
Dabar visados jau bus šlovingas,
Ant amžių amžinųjų. Amen.