Tegul į šalį eina nuliūdimas

Tegul į šalį eina nuliūdimas,
O linksmin toksai mus prisikėlimas,
Iš numirusių Pono viso svieto;
Tegul bus giesmė ir malda pradėta:

Iš numirusių per tavo kėlimą
Atgaivink mumis, kaipo surinkimą
Šventųjų, anoj atgaivinai vietoj
Tamsybių radęs, niekad neregėtoj.

Anie, kaip šventas raštas žinią duoda,
Ėjo į miestą, patys save rodo
Žmonėms, kaip stojos: tada išliuosuoti
Iš peklos, dėl pirmo grieko ten atduoti;

Įleisk ir mumis į tą šventą miestą,
Kuriame esi, kur Tau linksmai giesta,
Duok taip gyventi, kaip šventieji tavo,
Nuo tavęs loska atgaivinti, tada,

Gyvenime šiame, su Tavim būdami,
O įžengimo į dangų laukdami,
Prašome, Avinėli tikras Tu kaltybes
Naikink šio svieto, iš savo gerybės.

Iki šio laiko gėdos sau nedariau:
Per mano piktus papratimus, tariau.
Sergėjo grabe, dabar sergėk Tavo
Išrinktus vesdams į tėviškę savo.

Jėzau, už grabą aprink širdyj vietą,
Sergėk, kaip ilgai gyvensiu ant svieto;
Kad kūną mano grabe užvers, tada,
Dūšią priimdams duok dangų visada.

Tas akis mano kad žeme užpilsi,
Duok man danguj amžiną atilsį.
Idant tarnaučiau su šventaisiais Tavo,
Garbinčiau ir ten tikrą Dievą savo. Amen.