Tadeušai šventasis

Aprašymas

Apie šventą Tadeušą, apaštalą ir patroną visokių našlaičių Tekstas - iš vysk. Motiejaus Valančiaus „Knyga giesmių arba KANTICZKOS“ (1862 m.). Pastaba: korektūros klaidos taisytos pagal 1910 m. leidimą.

Tadeušai šventasis,
Genčių Jėzaus pirmasis,
Kursai šaukia prie tavęs,
Neatmesk nuo savęs.

Esi stebuklais šlovingas,
Visam sviete garbingas,
Puolu taviep didžioj’,
Būdams suspaustas bėdoj’.

Patronai mano šventas,
Malone nepabengtas,
Puolu po kojų tavo,
Neatmesk tarno savo.

Tu mielaširdingas visiems
Žmonėms svieto griešniems,
Ir aš noriu per tave
Glausti prie Dievo save.

Ašaras lieju, meldžiuos,
Gailuos širdžia tikra,
Neatmesk nuo savęs
Adynoj smerčio manęs.

Nė smerčio nebijočiau,
Kad tavo malonėj’ būčiau,
Norint šiandien numirčiau,
Kad tik su tavim būčiau.

Tu ligonius mirštančius,
Iš šio svieto einančius,
Lygiai žodį ištarei,
Tuojaus sveikus padarei.

Tu tamsybėj’ esantiems,
Nebyliams, negirdintiems,
Duodi visiems malonę,
Mielaširdingas Pone,

Kiekviens griekuose būdams,
Pekloj’ degti turėdams,
Kurs šauk prie to patrono,
Atleista jam bus koronė,

Ir ant marių būdami,
Prapultį regėdami,
Nežūst, kas Tadeušo
Mielaširdystės prašo.

Arba kad ką kalbomis
Sviets apšlovin bjauriomis,
Kursai Aną garbinsi,
Apgints nuo nelabų būsi.

Ir anos piktos dvasės,
Neturės ant jų galės,
Kurs bus Ano apiekoj’
Ir amžinoj’ patiekoj’.

Ir ašžmogus vargingiausis,
Tarnas tavo vierniausis,
Puolu po kojų tavo,
Laikyk apiekoj’ savo.

Jeigu ir mane griešną,
Priimsi sau už tarną,
Patol tave garbinsiu,
Pakol ant svieto būsiu. Amen.