Švenčiausia Pana graži Marija

Švenčiausia Pana graži Marija,
Ir viso svieto brangi lelija.
Susimilk ant mūsų,
Būk priepuolyj prie mūsų.

Visų aniolų Tu Poni esi,
Iš Karalienės dangus džiaugiasi,
Gink mane griešninką,
Nuo velnio bjaurininko.

Kur norint vesiu aš gyvenimą,
O jei griekuose rasiu mirimą,
Šelpk nusidėjusį,
Loskas Sūnaus davusi.

Stov per užtartį Tavo tas svietas
Apginkle mūsų, Tu sergėk vietas
Teisiųjų, kaltųjų,
Namiškių ir einančiųjų.

Neduok dasileist Tu man kaltybės,
Išnaikink mano griekų bjaurybes,
At’tolink nuo kūno
Grieką, dūšios perkūną.

Numaldyk Sūnų užtarčia Tavo,
Kursai dėl griekų rūstybę savo
Ant mūsų užėmė,
Jo bijos visa žemė.

Idant iš savo didžios gerybės,
Atleistų mūsų visas kaltybes,
Ir Dvasiai svenčiausiai,
Duok širdyj vietą gausiai.

O kada ateis baisi valanda,
Prie kurios velnias dūšias išgando,
Tu teikis apginti
Ir vylius attolinti.

Teikis ir velnio spąstus suminti,
O mane griešną nuo jo apginti,
Kaip naktį, taip dieną
Gelbėk žmogų kiekvieną.

O kada užpuls nuo smerčio laimė
Kada ant sūdo pribus mums baimė
Amžiną pragarą
Malonė teuždaro.

Tegul kaltybės bus išgaišintos,
Kada ant sūdo būsiu statytas,
Tu per užtarymą,
Užstok tą peržengimą.

Kada neprietelius užvydėdamas,
Nevestų dūšią peklon džiaugdamas,
Tu apginklu savo
Neapleisk tarno Tavo.

Tegul garbinu su išrinktomis
Tave amžinai danguj dūšiomis,
Neišleisk amžinai,
Iš loskos, vargus žinai.

Ir prie pabangos to gyvenimo,
Tau atsiduodu po numirimo,
Į valdžią Tu savo,
Imk rankon tarną Tavo.

Per žydėjimą Panystės Tavo,
Mus po apginklu Tu laikyk savo,
Teikis mumis ginti,
Visuometu pažinti. Amen.