Sveikas Jonai Boleslavai!

1) ARCHYVINIS GARSO ĮRAŠAS. „Sveikas, Jonai Boleslovai“ (LTRF pl.1106-06). Pagiedojo: Katrė Kralikauskienė (53 m., gyv. Ilgakiemio k., Žasliai vls., Trakų apskr.). Užr. Z.Slaviūnas, 1939, Lietuvių tautosakos archyve (Kaune). Pastaba: Giedama prie mirusio.

Sveikas Jonai Boleslavai!
Reikia tau eit’ pas Vaclavą,
Nes karalius troškauja,
Ir tavęs reikalauja.

Kodėl dekrets teip nelabas,
Esmu ant visko gatavas,
Žinau kokia naujiena:
Smerties mano adyna.

Klausėsi karalius Jono,
Ką jam bažnyčioj’ Joana,
Tyloms ausin šnekėjo,
Ką teip išguldinėjo.

Kančias geriaus man kentėti,
Nekaip tą žodį girdėti.
Didesnė Dievo prova
Už karališką norą.

Šaukite greitai budelių
Nuoginkite neprietelių,
Tą deginkit ugnimis,
Ir smalinėms žvakėmis.

Kaip ugnis auksą čistina,
Teip mane Jėzau kankina,
Ukvatos priduodami,
Ronas tau atnaujindami.

O dėl Dievo uolos, mūrai,
Plyšta ir kieti marmurai,
O tu kančių nebijai,
Jog dar esi aklybėj.

Taigi žinok, Boleslavai,
Jog saldžios kančios yr’ mano,
Dėl Jėzuso mieliausio,
Ir jo ronų brangiausių.

Veskit labai atkaklą,
Riškit akmenį prie kaklo,
Nuo tilto jį nustumkit,
Ir upėj paskandinkit.

Karalius verčia kalbėti,
Spaviednė liepia tylėti.
Nei mislyti negadijas,
Ką girdis ant spaviednės.

Jau dekrets neatmainytas,
Esi ant smerties sudytas,
Bet tos loskos dastosi,
Jei priešginio atstosi.

Nevalė man to sakyti,
Šlovę artimo draskyti,
Dėkui už tokį sūdą,
Smertis man dangų duoda.

Verkit, ubagai, našlaičiai,
Jau rankos Jono surištos,
Kuris jus ratavojo,
Almužnoms apdovanojo.

Štai Moldavoj’ paskandintas
Didis akmuo panarintas,
Žvaigždėmis aprėdytas,
Ir danguj pasodintas.

Graudžiai iškalos raudojo,
Ir mokintojaus jieškojo,
Kad girdžia paskandintas,
Stojosi užrūstintas.

Maži vaikai gailėdami,
Ir į dangų žiūrėdami,
Verkė to mokintojo,
Visų palaimintojo.

Pikts karaliau, kanauninką,
Ir gausingą almužninką,
Nekaltai paskandinai,
Ir Pragą užrūstinai.

Žvakė užgeso bažnyčioj’,
Pražuvo kleinots stalyčioj’,
Siratos klausinėjo:
Kur tėvą mūsų dėjo?

Jis danguje karaliauja,
Už mus melstis nepaliauja,
Yra tenai patronu,
Ir didžiu apiekūnu.

Tegul jaučiam jo užtarymą,
Dabar ir smerties adynoj’,
O mieliausis patronai,
Nepomucenas Jonai. Amen.