Sunkus rūpestis

Sunkus rūpestis, sunki tai naujiena,
Pildosi raštas, nelaimės adyna,
Kurį turėjo mieste Jeruzaliaus
Pana dėl Sūnaus.

Darai pakarą tėvui Amžinamui,
Ir Sūnaus savo rašto pildytojui,
Kad Salomono bažnyčioj vaikščiojo,
Ten apsistojo.

Jau dieną antrą į namus parėjo,
Ant nakties visi gaspadon suėjo,
Ten Pana Sūnaus ieškoti pradėjo,
Smutką turėjo.

Didis rūpestis, sunkus gailėjimas,
Panos švenčiausios Sūnaus ieškojimas,
Ir ašaromis savo skruostus liejo,
Kad rast norėjo.

O Sūnau mano, mieliausias vaikeli,
Kur dabar esi, skaisčiausias sūneli,
Ar girioj klysti, ar tarp žvėrių esi,
Ar mus pamesi!

Ką aš darysiu, kur tavęs ieškosiu,
Nors naktis tamsi, vienok neperstosiu,
Šauksiu, prieš dangų akis pakeldama,
Labai verkdama.

Ką aš darysiu, o Juozapai mielas,
Jau man nustojo sveikata ir sylos,
Jau pametėme Sūnelį mieliausią,
Perlą brangiausią.

Jau diena antra Sūnaus nepažįstu,
Niekur Jo nėra, niekur neišvystu,
O sopulingą labai turiu širdį,
Suprask kurs girdi.

Baisi adyna mane pakorojo,
Pagimdžiau Sūnų Tėvo Amžinojo,
Iš kurio buvau džiaugsmą turėjusi
Dabar gailiuosi.

Jau Sūnaus mano nėra čion ant žemės,
Nei-gi ant dangaus, nes mėnuo užtemęs,
Tu, Tėve dangaus, gailėk tarnų Tavo
Ir Sūnų savo.

O jūs Aniolai, jog žinot Viešpatį
Mums parodykit, kur eisim ieškoti,
Labiaus Motinai man Sūnaus gailingai
Ir sopulingai.

Ką aš darysiu ir kur beieškosiu,
Į kurią šalį mislį mano stosiu,
Jau nei linksmybės niekad neturėsiu
Pakol atrasiu.

O, Simeonai, tu man taip kalbėjai,
Kada sopulių mečių man žadėjai,
Dabar pažįsta širdis sopulinga,
Sūnaus gailingo.

Grįžkim atgalios ir tenai ieškokim,
Kur vaikščiojome nors apsiveizėkim,
Bene paliko tikrai bažnyčioje,
Jėzus šventoje.

Kas gal žinoti, rasi tas mieliausis,
Visur ieškotas Sūnelis brangiausis,
Bene atrado tarp daktarų vietą,
Ieškots po svietą.

Vis su rūpesčiu, visur gailėdama,
Motina Sūnaus ieškojo verkdama,
Ir vaikščiodama Pana švenčiausioji,
Daug galinčioji.

Pana švenčiausia, nesigailėk Sūnaus,
Atrasi tuojaus mieste Jeruzaliaus,
Tenai Daktarus bažnyčioj mokantį,
Raštą skaitantį.

Ramdyk sau širdį dar bent mažą laiką,
O čėsas ateis, išpažįsi kančią,
Tikrai bažnyčioj pildo Tėvo valią,
Baimę į šalį.

Per Sūnaus Tavo tokį ieškojimą,
Išprašyk griekų mumis atleidimą,
Idant rastumėm ir mes Sūnų Tavo,
Širdyje savo.