Stoviu prieš Tavo altorių
Aprašymas
Tekstas - iš vysk. Motiejaus Valančiaus „Knyga giesmių arba KANTICZKOS“ (1890 m.). Pastaba: korektūros klaidos taisytos pagal 1910 m. leidimą.
Stoviu prieš Tavo altorių,
Tavo mylistą gaut noriu,
Kurs po ženklais būdams duonos,
Tikras esi Dangaus Ponas.
To švenčiausio Sakramento,
Mūsų protas nesupranta,
Bet žmogui tikėti gana,
Kad Ostijoj’ Diev’s gyvena.
O stebuklai nematyti:
Duona vynas permainyti,
Į kūną, kraują švenčiausią,
Peną dėl dūšios saldžiausią.
Dieve šventas visagalįs,
Tave garbin visos šalys,
Tu griešniems – Sūdžia teisingas,
Geriems – Tėvas maloningas.
Dreba Aniolai iš baimės,
Kurie, nors dastojo laimės,
Vienok Tavo Majestoto,
Neišmano savo protu.
Nei aukščiausi Kerubinai,
Nei skaisčiausi Serapinai,
Peną šventą negal gauti,
Kūną, kraują paragauti.
Aš nevertu save jaučiu,
Idant Tave širdin gaučio,
Bet tark žodį, ir bus gana,
Išganymui dūšios mano.
Garbinu Tave aš, Pone,
Priduok savo malonę;
Duok su Tavim tarp šventųjų,
Būt’ ant amžių amžinųjų. Amen.