Škaplierna Pana

Škaplierna Pana, tame ir kituose
Stebuklų loskas darai abrozduose,
Žmonėms suspaustiems prie Tavęs puolantiems
Duodi patieką širdingai prašantiems,
Iš malonės savo.

O ypatingai kurs brostvoj škaplieriaus,
Tur didžias loskas nuo Jėzuso brangiaus,
Tarnams reikale pagelbą išprašo,
Per karunką dovaną mums neša,
Ir kožnoj valandoj.

Nes Karmelitų zokaną aprinkai,
Kad Stokciušą pirmąjį išrinkai,
Škaplierių šventą jam apieravojai,
Amžinos malonės ženklą dovanojai,
Ant kalno Karmelių.

Ten prižadėjai, kas tame ženkle mirs,
Peklos ir ugnies amžinos nedatirs.
Užtarims Tavo krauj’s ir kančia Sūnaus
Jau daro pilnais mus linksmybių dangaus,
Per Škaplierių šventą.

Gydai ligonius, gelbi suspauduose,
Motina esi našlaičiams varguose.
Akli ir raiši neprapuol ant vainos,
Aptur ramybę su tuo ginklu Panos,
Motinos Jėzuso.

Daugybėj griekų griešnas esmi, žinau,
Peklos vertas esu, gerai nusimanau,
Marija Pana, aš nenusimenu,
Duosi pagelbą taipo sau primenu,
Jog neviens jau gavo.

Gerybė marių, Motina švenčiausia,
Puolam prie Tavęs, Marija mieliausia,
Turime viltį trokšdami malonės,
Po sparnu Tavo gelbėk griešnus žmones,
Apgink tarnus Tavo.

Kad apskųs griekai, bus baisi priegada,
Verksminga diena, gėdinga valanda,
Kad be uždangos mislis ir piktybes
Matys visas svietas, žmogaus nedorybes,
Kožno vieno mūsų.

Pirm dangaus, žemės yra prižadėta
Nuo Dievo dėlei pagelbos šio svieto,
Išnykęs būtų sviets iš fundamento:
Užtarims Panos par Škaplierių šventą,
Išmeldė malonę.

Prižad Marija Škaplieriaus šventybę
Uždengti mano didžiausią kaltybę,
Po akių Dievo be baimės stovėsiu,
Po brangiausiu rūbu kaip žvaigždė žibėsiu,
Su šventais danguje.

Uždangą duodi rankos savo darbo,
Našlaičius dengi iš dangiško skarbo,
Ne taip aukso rūbuose garbingas,
Kaipo Škaplierius yra dauggalingas,
Visiems neprieteliams.

Ant vainos krūtis stato po pancierium,
Ne vienas datir po šventu škaplierium,
Stebuklų tokių, jog atkrint ir kulkos,
Smerčio adynoj, bėg šėtonų pulkas,
Dauggali malonė.

Puikybė dangaus esi neapsakyta,
Tarpo kalinių čysčiaus pagarbinta.
Motinai mūsų mūsų didei dėkavokim,
Širdis ir mislis Jai apieravokim.
Marijai tarnaukim.

Neduok prapulti mums pekloj amžinai,
Viešpatį Jėzų mylėkim amžinai,
Po kojų pulkim liedami ašaras,
Pribūk Motina, kad ateis vakaras
Gyvenimo mūsų.

Škapliernos Panos laimingi jūs tarnai,
Kurie ant svieto, jai tarnaujat viernai,
Užstos rūstybės, kad bus sūdna diena,
Apgins tarnaičių dūšelę kiekvieną
Pana per malonę. Amen.