Šaukiu taviep, o Dieve

Šaukiu taviep, o Dieve, savo nekaltybėj,
Kurs man gerai padarei visokioj sunkybėj,

Ir dabar man susimilk, dūsaujančiam Taviep,
O mano liūdnas maldas teikis priimt saviep.

Jūs priešininkai, kurie meilės neturite,
Pakolei šlovę mano persakinėsite.

Kolei paskui tų daiktų gaištančių sekiosit,
Ir paskui kaipo vėjų širdimis lakiosit.

Žinokit, kurio Viešpats čionai sau meilauja,
Tokį kožnam priepuolyj ginti nepaliauja,

Neatstos niekad Viešpats, bet visad išklausys,
Maldas mano Jis priims ir į savo ausis.

Aš jums kalbu po akims: baimėje turėkit,
Ir Jo toliaus nepažeist visados minėkit,

Kožnos nakties ir dienos darbus pildydami,
Duokitės Dievui kaltais nusižemindami.

Nenulenksit to Pono degančią apierą,
Tikrai Jam širdis čystas atneškit su viera.

Kad taipo tad darysit, be abejojimo
Niekad neapsigausit su Jo padėjimu.

Kalba kiti, mums čionai reikia lobį turėt,
O Pone, teikis tiktai, iš dangaus pažiūrėt,

Ant mano griešnos dūšios iš Tavo gerybės,
Tai bus turtas ramybei mano ir linksmybės.

Tegul kiti naudomis sklepus sau pripildo,
Tegul vyno pivnyčias pilnai sau prideda,

Aš vilsiuos, Pone, Taviep ir ramiai miegosiu,
O Sūnus Tavo loskoj nieko nebijosiu. Amen.