Pone, aš Tave garbinsiu

Pone, aš Tave garbinsiu, Tavo gerybę aukštinsiu,

Nes priegadoj neatstojai, ir žmonių juoko saugojai,

Tavęs kad šaukiau sunkioje, gelbėjai mane ligoje:

Jog neužsnūdau amžinai, sveikatą man sugrąžinai.

Tarne, Ponui giedok Tamui, apgynėjui tikriausiamui

Duok šlovę pagarbinimo, dėl Jo meilės atminimo,

Rūstybė Jo neamžina, su loska pasiskubina,

Kuris vakar užrūstino, tą vėl anksti palinksmino,

Bet kaip laimėje būdamas, pakajų tikrą vesdamas,

Galiu girtis taip stovėsiu, o atmainos neturėsiu.

Dėlto malonė amžina Tavo mane patvirtina,

Bet kad veidą attolinai, tuojaus puikiai nužeminai.

Ką-gi aš pradėt galėjau: tikt šaukti Taviep pradėjau.

Jei numirsiu, koksai pelnas Tau bus, Dieve, nesmertelnas.

Dulkė Tavęs pagarbinti, negal Tavęs palaiminti.

Susimilk man liūdnam, Pone, palinksmink savo malone.

Pagailėjęs mano šauksmo, apvertei verksmą į džiaugsmą,

Verksmingą rūbą nuvilkai, o linksmu ploščium apvilkai.

Dėlto, Pone, Taviep džiaugdamos, dūšioj mano šlovindamas,

Tavo vardą aš garbinsiu, ant amžių Tave šlovinsiu. Amen.