Pana, Aniolų linksmybe

1) ARCHYVINIS GARSO ĮRAŠAS. „Pana, aniuolų linksmybė“ (LTRF pl.807-02). Pagiedojo: Emilija Vičiūtė (g.1872, kilusi iš Šnikonių k., Šeduvos vls., Panevėžio apskr., gyv. Kaune, Kauno apskr.). Užr. Z.Slaviūnas, 1937, Lietuvių tautosakos archyve (Kaune).

Pana, Aniolų linksmybe ir viso svieto gražybe,
Veizėk ant manęs griešintojo,
Nedorybių mylėtojo,
Nedorybių mylėtojo.

Atverk, Pana, akis savo, ant vargingo tarno tavo,
Kursai tuštybes mylėjau,
Dykai metus perdėvėjau,
Dykai metus perdėvėjau.

Tariau ik’ smerčio turėsiu, versmėj linksmybių
Ale mane apjieškojo,
Kaipo vėjai išlakiojo,
Kaipo vėjai išlakiojo.

Ką turiu dabar daryti, vargus savo kaip raminti,
Kur aš biednas prisiglausiu,
Iš kur padėjimą gausiu,
Iš kur padėjimą gausiu.

Sūnų Tavo užrūstinau, prisakymus sumyniojau,
Tuštybių svieto ieškojau,
Ant amžinasties ne’tbojau,
Ant amžinasties ne’tbojau.

Gelbėk, Pana, tarną tavo, o priglausk po sparnu
Gink neprieteliaus kytrybę,
Per tavo, Pana, galybę,
Per tavo, Pana, galybę.

O kad skirsis dūšia iš kūno, gelbėk aną nuo šėtono,
Idant per užtartį Tavo
Danguj vieta būt’ gatava,
Danguj vieta būt’ gatava.

Amen, amen, tegul stojas, kaipo Tau, Pana, dabojas,
Norint ir varguose būčiau,
Kad tik Tau garbę at’duočiau,
Kad tik Tau garbę at’duočiau.

Jėzau aš po kryžium Tavo bengsiu gyvenimą savo,
Norint ir čysčiuje būčiau,
Kad tik Tau atsivaduočiau. Amen