O! Pone, iš gilumo šaukiu

O! Pone, iš gilumo šaukiu
Aš karštai ir greitai laukiu,
Meldimo ir prašymo
Meilingo išklausymo
Balso mano.

Tagul tad bus ausys malonės
Ant mano šaukimo Tavęs,
Būsiu greitai išklausytas,
Jei duosies perprašytis,
Užrūstintas.

Jeigu griekų nerokuosi,
Ir kaltes man dovanosi,
O vylius at’tolinsi,
Malonę gausią duosi
Tavo šventą.

Nes Tavo čion loskų daugybės
Nėr niekad galo gerybės
Kurių nor kas igyti,
Gausiai gal išprašyti
Žmogus teisus.

Jei tada teisybe eisiu,
Ir Dievo neužrūstinsiu,
Viliuos tąjį gauti
Ir viernai Jam tarnauti
Karštai trokštu.

Nes kaipo Dievui tarnauti,
Ir tiesą Jo užlaikyti,
Didesnio kito gero
Ant viso svieto nėra,
Negal būti.

O ! dūšia, tarnauk tada Dievui,
Aukščiausiam dangiškam Tėvui,
Teisybėj ir tikrybėj.
Iš širdies Jam tikrybės
Amžių savo.

O viltis bus tikra tavo,
Ir danguj vieta gatava,
Dorybėm’s užpelnyta,
Ir viernai užtarnauta
Lauks ten tavęs.

Kur greitai labai skubinkis
Ir niekad čion nebovinkis,
Kaip vienam Dievui tavo,
Prie kurio būk gatavas,
Kožnam laike. Amen.