O maloniausia ir meilingiausia

O maloniausia ir meilingiausia,
Dievo Motina, Pana švenčiausia,
Užtarytoja, griešnųjų patieka,
Ir visų vargšų viena apieka,
Viena apieka.

Prie Tavęs su širdžia nužeminta,
Kad atsiduodam graudžiai sutrinta,
Priimt maloniai esi gatava,
Norint griešninkus, iš meilės savo,
Iš meilės savo.

Meilės dūsaujam ir mes prie Tavęs,
Norint griešninkai, teikis iš savęs,
Kada puolame neats’tolinti,
O į malonę mumis priimti,
Mumis priimti.

Atmink, o Pana, ant to visados,
Jogei nuo amžių nieko niekados,
Idant kad kuris to ngirdėtų,
Ir akys ano jau neregėtų,
Jau neregėtų.

Būtumei saviep nepriglaudusi,
Atsiskiriančius nepriėmusi,
Kada ne Tavo geradėjystė,
Neišsakyta mielaširdystė,
Mielaširdystė.

Prie Tavęs dabar atsiversdami,
Su verksmu didžiu ir drebėdami,
Dėl baimės griekų mūsų daugybės,
Prie motiniškos Tavo gerybės,
Tavo gerybės.

Idant Tau viernai čion tarnautumėm,
Paduok mums ranką, kad neliautumėm,
Ir paskučiausioj tu gyvenimo
Pribūk adynoj mūsų mirimo,
Mūsų mirimo.

Nuo neprietelių peklos mus apgink,
Dūšias maloniai į dangų priimk,
Ant sūdo Dievo Tu pati statyk,
Ir lengvą sūdą mumis išprašyk,
Mumis išprašyk.

Idant į dangų mes patektumėm,
Tenai per amžius dėkavotumėm
Ir Sūnui Tavo už jo malonę,
Mes Tavęs, Pana, karštai prašome,
Karštai prašome. Amen.