O! Dieve Tėve, kursai svietą valdai

O! Dieve Tėve, kursai svietą valdai,
Priimk už mumis tą šventųjų maldą,
Mes patys melstis nedręsam už save,
Prašom šventųjų, kad melstųs pas Tave.

Jūs, tarnai Dievo visi-gi šventieji
Užtarytojai mūsų jūs tikrieji.
Švent’s Aleksandrai, tu mūsų patronai,
Nešk maldas mūsų kur aukščiausi tronai.

Didžias dorybes Dievas tavo pažino,
Kad liepė eiti tav’ į Palestiną,
Iš Tlaviekos miesto, sekdams Dievo valią,
Ėjai į svetimą Jeruzaliaus šalį.

Buvie vyskupu po miesto Tlavieko,
Jeruzolimoj’ bet būsi, Diev’s sako,
Ženklas galybės neišpasakytas,
Jog padėts buvai vyskupu tos vietos.

Eini kur Dievas liep’ o miestas tojo visas,
Jeruzolimoj’ ir vyskups Nereisas,
Turėdams Dievo sau apreiškimą,
Už pagelbininką vienkartu priima,

Ketverius metus, vienkart procevojo
Tu ir Nareisas toj’ vietoj’ vienoje.
Laimė anų laikų didžia dėl viernųjų,
Rėdytais buvo, nuo dviejų šventųjų.

Švent’s mučelninkai, kurs mirei už vierą,
Kaip už ciecoriaus vadinto Severu,
Dėl vieros Jėzaus buvai apkaltintas,
Už Deciušą kalinyj’ marintas.

Ant kaklo, rankų geležinius turėjai,
Kaip koks piktadėjas kalinyj’ kentėjai.
Tegul mes kenčiam už mūsų kaltybes,
Sau primindami ant tavo kantrybės.

Kentėjai daugel būdams ant to svieto,
Nebreik pelnyti, nupelnei sau vietą.
Atmink ant mūsų, ko mes reikalaujam,
Per tave Dievą tegul išmaldaujam.

Išprašyk ponams, pakajų, sandarą,
At’tolink kares, pavietres ir badą,
Jog mes dėl savęs nenupelnom nieko,
Nemokam, kaip tik griekus dėt prie grieko.

Pone, kurs davei savo mučelninką,
Mums už patroną, mes prašom griešninkai.
Idant per ano šventą užtarimą,
Vestumėm gerą visi gyvenimą.

Kad vis datirti mes griešninkai žmonės,
Netingėtumėm dėl Dievo malonės,
Ir neskursdami sylos ir sveikybės.
Šventųjų Dievo sektumėm dorybes.

Žemaičių šalyj’ nuo priėmimo,
Vieros Kristuso ir jos apsakymo,
Švents Aleksandrai! esi mums patronu,
Duots nuo To, kurs yr’ dangaus ir žemės Ponu.

Septynias dešimts ir trys šimtai metų,
Kaipo šlovinam tave ant tų vietų,
Varnių bažnyčia žad tave turėti
Patronu, pakol miestas žmonių šventų.

Tegul bus Dievui šlovė ko didžiausia,
Jog mums šventųjų duod garbę verčiausią.
Vyskupą didei šventą mučelninką,
Prie jo šaukiamės mes, broliai griešninkai.

Išklausyk mumis Sutvertojau svieto,
Duok per patrono maldas danguj’ vietą,
Kad ten ant amžių Tave amžinųjų,
Mes garbintumėm per maldas šventųjų. Amen.