O Dieve Tau šlovė

1) ARCHYVINIS GARSO ĮRAŠAS. „Vai Dievi, tau garbė per amžius“ (LTRF pl.874-12). Pagiedojo: Morta Katkienė (44 m., kilusi iš Švendrių k., Raudėnų vls., Šiaulių apskr., gyv. Pušilių k., Raudėnų vls., Šiaulių apskr.). Užr. Z.Slaviūnas, 1938, Lietuvių tautosakos archyve (Kaune).

2) ARCHYVINIS GARSO ĮRAŠAS. „O Dieve, tau šlovė ant amžių“ (LTRF pl.914-02). Pagiedojo: Katrė Šilanskienė (68 m., g. ir gyv. Andriūnų k., Daugų vls., Alytaus apskr.). Užr. Z.Slaviūnas ir J.Jurga, 1938, Lietuvių tautosakos archyve (Kaune). Užrašytojo pastaba: „Šv. Kazimierui“. Giesmė buvo giedama iš „Šaltinio“ maldaknygės.

3) ARCHYVINIS GARSO ĮRAŠAS. „O Dieve, gėrybė amžina“ (LTRF pl.925-02). Pagiedojo: Vincas Kazimierskas (75 m., g. Vidgirių k., Keturvalakių vls., Vilkaviškio apskr., gyv. Kalnėnų k., Liubavo vls., Marijampolės apskr.). Užr. Z.Slaviūnas, 1938, Lietuvių tautosakos archyve (Kaune). Įraše tekstas giedamas nuo 5-ojo posmo, toliau giedamas tekstas atitinka 2-ojo, 6-ojo ir 7-ojo giesmyne esančių posmų fragmentus.

4) ARCHYVINIS GARSO ĮRAŠAS. „Šv. Kazimiero giesmė [O Dieve tau šlovė ant amžių]“ (LTRF pl.810-05). Pagiedojo: Emilija Vičiūtė (g.1872, kilusi iš Šnikonių k., Šeduvos vls., Panevėžio apskr., gyv. Kaune, Kauno apskr.). Užr. Z.Slaviūnas, 1937, Lietuvių tautosakos archyve (Kaune).

5) ARCHYVINIS GARSO ĮRAŠAS. „Šv. Kazimiero giesmė [O Dieve tau šlovė ant amžių]“ (LTRF pl.810-06). Pagiedojo: Emilija Vičiūtė (g.1872, kilusi iš Šnikonių k., Šeduvos vls., Panevėžio apskr., gyv. Kaune, Kauno apskr.). Užr. Z.Slaviūnas, 1937, Lietuvių tautosakos archyve (Kaune).

O Dieve Tau šlovė ant amžių garbingas šventuose,
Kurs davei mums tokį patroną varguos’, sielvartuose.
Atnešam mes Tau verčiausią apierą,
Visus užpelnus švento Kazimiero,
Švento Kazimiero.

O Dieve, šventųjų karūna ir geriausias Pone,
Nužemintai at’duodam Tau amžiną dėkavonę,
Jog Kazimierą dienose jaunystės,
Užlaikei čystą dorybėj panystės,
Dorybėj panystės.

O Dieve, per apveizdą Tavo nei vienas nežūsta,
Nerūpiai gal pergalėti velnią, kūną, svietą,
Kaipo pamynė tuštybes, unorus,
Švents Kazimieras, piktus kūno norus,
Piktus kūno norus.

O Dieve, kurs tą karalaitį uždegei malone,
Jog visą linksmybę turėjo atvertame šone,
Širdingai trokšdams skarbo kraujo Tavo,
Ant išganymo dūšios lietą savo,
Dūšios lietą savo.

O Dieve, gerybė amžina, kas tave pažino,
Nuolatai nuo grieko užlaiko čystą gyvenimą,
Švents Kazimieras taipo Tau tarnavo,
Kožnoj valandoj visą amžių savo,
Visą amžių savo.

O Dieve, žino tą patroną lenkai ir Lietuva,
Kursai garbingais takeliais vaikščiojo ir buvo,
Gausingas loskas ne vienam padarė!
Lenkams stebuklingai padėjo, užtarė,
Padėjo – užtarė.

O Dieve, žvilgterėk ant mūsų, prašome verkdami,
Sunkių griekų rūpesčio varguose būdami,
Per to patrono šventą užtarymą,
Duok mums vargstantiems
Danguj gyvenimą. Amen