O Dieve, čionai esi Sakramente

O Dieve, čionai esi Sakramente,
Klūpau prieš Tave aš šiame momente,
Kaipo vargdienis už durų stovėdams,
Šaukiu bagočiaus apvaizdos norėdams.
Ištiesk dėl manęs dešinę duosningą
Kuri man skarbą atdarys gausingą,
Loską Tavo šventą.

Klūpau aš čionai, kaip tarnas prieš Poną,
Alkanas valgyti dangišką duoną,
Tavęs pršydams tame Sakramente,
Kad velytumeis man’ į širdį imti,
Ant pastiprinimo kelyj Tau tarnauti,
Irgi dėl dūšios naujas loskas gauti,
Nužemintai prašau.

O Dieve sūdžia, šitai piktadėjas,
Klūpau prieš Tave, vargšas nusidėjęs,
Griekais ne kartą prieš tą Majestotą,
Kad skola kalčių man būt’ dovanota,
Meldžiu pakarniai ir prašau širdingai,
Kad imsi sūdan, sūdyk maloningai,
Mane griešną žmogų.

Klūpau aš čionai prieš Tave malonų;
Prašydams drąsiai kaip prieteliaus savo,
Jėzau malonus, prietelingas Pone,
Kad uždegtumei širdyj malonę,
Mane prie Tavęs kuri visad trauktų,
Ir atskirti niekados neduotų,
Nuo Tavęs, Dieve mano.

Kaip vaikas prieš tėvą savo klūpodams,
Viliuosi, jogei ko tik reikalaudams,
Gausiu nuo Tavęs, Jėzau maloningas
Tėve geriausias ir mielaširdingas.
Mano reikalus Tu pats pažinosi,
Tu, kaipo Tėvas, visą man priduosi,
Pagal kūno ir dūšios.

Čionai aš klūpau prieš Tave taip gerą,
Tėve dangiškas, kaipo mokina viera,
Jog kas tik valgys Tavo kūną, kraują,
Kaipo įstatą Testamento naujo,
Gyvens ant amžių dangaus karalystėj,
Meldžiu, ir mane talpink toj’ amžinastėj
Su išrinktais Savo.

Jau turiu viltį, jog malonę duosi,
Kad vertai duoną priimčiau ženkluose,
Tave kad čionai puolęs aš ant veido,
Prašau pakarniai, duok man tą apvaizdą,
Gyvent ant svieto, potam imk į dangų,
Kurs mane atpirkai, krauju savo brangiu,
Jėzau maloniausias. Amen.