Magdalena ir mane prie kryžiaus

Magdalena ir mane prie kryžiaus brangiausio,

Prileisk prie tikro Dievo, Jėzuso mieliausio,

Kad dūšia su tavimi mano drauge būtų,

Ir kojas atpirkėjo Jėzuso bučiuotų.

Nei sidabras nei auksas, ir kad kas brangiausis,

Kryžius Pono pas mane už viską verčiausis.

O jeigu tu to kryžiaus vertybę pažinai,

Kad laike kančios Jėzaus Jį teipo branginai,

Jog ir potam ant girios patieka tau viena

Buvo visada džiaugtis iš kryžiaus kasdieną,

O tas kryžius tau buvo nuo Aniolo duotas,

Prie kurio dienas, naktis vedei nemiegotas.

Per tris dešimtis metų kad ant girios buvai,

Nieko neatbodama, Viešpačiui tarnavai,

Nes per kryžių malonę tenai apturėjai,

Jog kasdieną linksmybes dangiškas girdėjai.

Ir pats Jėzus linksmino, ten tave garbingai,

Kalbėdams su tavimi lankydams meilingai.

Prašau tad leisk ir mane, o Patronka mano,

Prie kryžiaus jei bus valė, tegul mane išgano.

Kaipo prašau apkabinti kryžių Pono mano,

Jei mylėsi už tikrą, jo tau vis bus gana,

Kaip Elena maloniai jieškoti skubino,

Kuri, vos atradusi, meiliai apkabino,

Dvasioj ir tu apkabink tą kryžių širdingai,

Kas tropysis vis ant tavęs, nukęsk vis meilingai.

Atein bėdos rūpestei, vargai ubagystės,

Išmiršt vaikai ir broliai, sudeg ir namystės.

O tai kryžius ne vienas, priimk dėkavodams,

Dievui tavo už loskas, ir aną mylėdams,

Nes tą Dievas maloniai savo visad randa,

Kurį per visokius, priepuolius išbando.

Eik tada keliu kryžiaus, ir tą kelią garbink,

O kryžių Jėzaus Pono visados pasveikink,

Sveikas kryžiau brangiausis, mano atpirkimai,

Tu linksmybė, tu džiaugsmas, mano išganymai.

Tegul su Tavim būsiu, kas naktį ir dieną,

O būk, Jėzau, su manim adyną kiekvieną,

Ir kad skirsiuos nuo kūno, imk mane prie savęs,

Į dangiškas linksmybes, idant ten ant tavęs

Žiūrėti nupelnyčiau, teikis man tai duoti,

O kaltybes ir griekus čionai dovanoti. Amen.