Laimingas tasai tikrai gal būti

Aprašymas

Tekstas - iš vysk. Motiejaus Valančiaus „Knyga giesmių arba KANTICZKOS“ (1862 m.). Pastaba: korektūros klaidos taisytos pagal 1910 m. leidimą.

Laimingas tasai tikrai gal būti,
Malonėj’ Dievo amžinai nežūti,
Kožname daikte jam bus patieka,
Ir Pono mūsų gera apieka.

Nėvieno žmogaus nėra ant svieto,
Kursai gal duoti amžiną vietą,
Kaip maloningas apveizdėjimas,
Ir tas švenčiausias Jo užtarimas.

Ir stiprus mūras tvirtingas,
Brangus kleinotas nėra amžinas,
Kaipo galybė apveizdėjimo,
Nuo kurio turim sau išganymą.

Nepuls nuo galvos nė vienas plaukas,
Kursai prie Dievo pakarniai šaukias,
Yra didesnis už mano širdį,
Bet neatmainys, nors daugel girdi.

Kad iš aukštybės dangiškos akys,
Ant manęs žiūrės, meilingai sakys:
Gyvensi tikrai su manim aukštybėj,
Apveizdėjimo Dievo šviesybėj.

Maloningas Dievas ant Izraelio,
Jog sausą daro per marias kelią,
O Paraonas iš to negrįžta,
Su pulkais vaisko gilume skęsta.

Meciaus Dovidas nereikalavo,
Ale nuo Dievo malonę gavo,
Kad Galijotą puikų padėjo,
Akmeniu vienu kraują praliejo.

Samsonas viską priešais stovintį,
Pagelba Dievo kad stojos patremti,
Po kojų visus be jokio meciaus,
Tūkstančius vaisko guldė ant pleciaus.

Judita be vainos galvą nukirto
Olperneso etmono tvirto,
Nes meilė Dievo ją apveizdėjo,
Nuo neprietelių miestą gelbėjo.

Dievs apgynėjas, Dievas malonus,
Stojos už nieką priešingas vylius,
Visokioj bėdoj Dievas duod rodą,
Gelbėti žmones yra gatavas.

Jei kur rodosi kas negalimas,
Apveizdėjimu yra gelbimas,
Ester su žydais kad nepražūtų,
Prašė karaliaus, kad gyva būtų.

Karalius duoda jai gyvenimą,
Per Pono Dievo apveizdėjimą,
Juozapas turme, Tobijošius keliu,
Ein’ ant Zuzanos daug neprietelių.

Kas Dievą tikrai dėl savęs šaukės,
Tas džiaugias linksmai, Tavęs sulaukęs,
Kad Arka Nojaus ant marių plaukė,
O visus sveikus Dievas užlaikė.

Maižiešius marion buvo įmestas,
Nuo Paraono duktės atrastas,
Trys jaunikaičiai ant sūdo stojo,
Ugnyj būdami linksmai giedojo.

Kurie čielybėj iš ten išėjo,
Kad loska Dievo aniems padėjo,
Tegul mažiausios bėdos neturim,
Kada būt Dievas pagelba kuriam.

Vienok kad širdį piktybės spaudo,
Dievas ramina, nėviens nerauda,
O Dieve, esi didžios gerybės,
Dabar mums visiems priduok stiprybės.

Imk darbą mūsų apiekon savo,
Džiaugsimės bėdoj prie loskos Tavo,
Jėzau geriausias iš loskos Tavo,
Duok išganymą per kančią Tavo. Amen.