Laimingas, kursai už patroną
Aprašymas
Apie šventą Juozapą, Patroną laimingo smerčio Tekstas - iš vysk. Motiejaus Valančiaus „Knyga giesmių arba KANTICZKOS“ (1862 m.). Pastaba: korektūros klaidos taisytos pagal 1910 m. leidimą.
1) ARCHYVINIS GARSO ĮRAŠAS. „Ščeslyvas artojų patronas“ (LTRF pl.962-07). Pagiedojo: Malvina Grėbliūnienė (38-40 m., kilusi iš Klepočių k., Merkynės vls., Alytaus apskr., gyv. Buciniškių k., Seirijų vls., Alytaus apskr.). Užr. Z.Slaviūnas, 1938, Lietuvių tautosakos archyve (Kaune).
2) ARCHYVINIS GARSO ĮRAŠAS. „Laimingas, kursai už patroną“ (LTRF pl.810-04). Pagiedojo: Emilija Vičiūtė (g.1872, kilusi iš Šnikonių k., Šeduvos vls., Panevėžio apskr., gyv. Kaune, Kauno apskr.). Užr. Z.Slaviūnas, 1937, Lietuvių tautosakos archyve (Kaune).
Laimingas, kursai už patroną,
Juozapą tur už apiekūną,
Tegul tas nesibijo nieko,
Kurs yra Juozapo apiekoj,
Nepražus.
Atstokit, svietiškos tuštybės,
Prapultin vedančios piktybės,
Aš turiu už medų saldesnį,
Juozapą patroną mielesnį,
Prie savęs.
Atstokit, šėtono kytrybės,
Nuo kožno žmogaus neteisybės,
Norint ir pati pekla stotų,
Ant mano dūšios buntavotų,
Nežūsiu.
Ir dėlto aš prašau širdingai,
Juozapai! duok, idant laimingai,
Galėčiau viltyje numirti,
Po smerčio peklos nedatirti,
Ant amžių.
O! kad man reiks ant sūdo stoti,
Teisingą rokundą išduoti,
Tuo laiku pribūk man patieka,
Kad Dievas sūdys mano griekus,
Po smerčio.
Atgink nuo manęs instigatorių,
Peklos galybių ir koravonių,
Kuria nor ten instigavoti,
Tu teikis mane užstoti,
Patronai!
Juozapai, at’tolink šėtoną,
Permaldauk ir Jėzusą Poną,
Idant duotų išganymą,
Po smerčio danguj gyvenimą,
Ant amžių. Amen.