Kurs žmogus bijos

Kurs žmogus bijos svieto apgavimo,
Tegul Tadeušo švento rodijimo
Visuose savo prašo reikaluose,
Ansai patvirtins kiekvieną noruose.

Nusiminantiems duod’ loskų daugybę,
Ir tarp griešninkų daro jis vienybę,
Norint ir pekla ant to kilt pradėtų,
Kad Tadeušas šventas tikt padėtų.

Tuojaus ir pekla tylės pergalėta;
Tegul tą tiesą žino kožna vieta.
O kas nuo geležies kenčia pažeidimą,
Nuo Tadeušo gaus palengvinimą,

Jei neprietelius jieško tavo smerties,
Nebijok nieko, Tadeušas sergės.
Kada apgynėju jis kieno stojosi,
Tas piktų žmonių jau nebus rankose.

Tegul ką svietas didžiausiai suveda,
Arba į tamsų kalinį ką veda,
Tegul ir velnias monais savo gaudo,
Nuo apgynėjo to apturės gėdą.

Tas Tadeušo pagelbos tik prašo,
Tą jis amžinai apiekon užrašo.
Ansai kaip gyvent pavargėliams rodo,
Žodžiu kiekvienam savo loską duoda.

Tegul kam šlovę liežuvis nuplėšia,
Neprieteliškai žmones ramius sumaišo,
Perlauž jų kalbas šlovės mažinimą,
O neprietelių duos pergalėjimą,

Tegul ir vaikas pamestos motinos,
Prie Tadeušo pagelbos skubinas.
Tuojaus tą šventą Tėvą sau apturės,
Kursai nuo vargų visur aną sergės.

Bėk tu kuogreičiau, krikščioniška dūšia,
Tavo reikale, prašyk Tadeušo.
Jei ūmas smertis baido mus kasdieną,
Bet Tadeušas atgins mus kiekvieną.

Pripildė ansai malonėmis svietą,
Duodamas kiekvienam dovanojo vietą,
Ir aš, kol dangus šviesybę regėsiu,
Prie ano viltį visados turėsiu.

Tegul bus garbė dėl šventųjų Dievo,
Tėvui ir Sūnui, Dvasiai šventai Dievui,
Idant per maldas šventųjų rastumėm,
Ant amžių danguj’ Dievą garbintumėm. A.