Kurie širdies mislims

Kurie širdies mislims tikrai Dievui tikit,
Ką sakysiu jumis, prašau paklausykit,
Noriu pasakyti, nors mažai, bet gražiai,
Ko labiausiai laukė, nuo senybių amžiai,

Jau šiandien sulaukėm mes didžios linksmybės,
Kurią mums Dievas davė iš savo gerybės.
Sakymai pranašų šiandien išsipildė,
Kuriuos sutvėrimai geisdami išmeldė.

Nuo metų tūkstančių liūdnume būdami,
Kasdieną čion laukė to Pono trokšdami,
Ir mes daugel dienų liūdnume kad plaukėm,
O šiandien linksmybės didžiausios sulaukėm.

Tas yr nemirštantis Jėzuso paminklas,
Kursai yra duotas mums šiandieną ženklas,
Jog iš Jo gerybės turime patiekas,
Dabar užrūstinti, negal niekad niekas.

Tegul ein nuo mūsų širdies liūdnumas priklus,
Jog iš grabo kėlės Sūnus Dievo tikras.
Štai tas mumis griešnus didei numylėjo,
Atiduodams kančioms, savęs negailėjo.

Jis mus išvadavo nuo velnio žabangų,
Atpirko nuo peklos krauju savo brangiu,
Gelbėtojas mūsų vis gerai padarė,
Su puikybėms velnius į peklą nuvarė.

Dėlto-gi čia būdams didžiausioj linksmybėj,
Turėdams viltį Jo tikroj galybėj,
Meilingiausi mano, velyju jums gerai,
Kaip savo prieteliams, būkite pakaroj;

Geradėjui savo visad duokit garbę,
Kurs jumis palaimins kožnam jūsų darbe,
Kad duos visiems ligoj ramybę sveikatą,
Ir bus linksmos dienos ir laimingi metai.
Amen.