Kiekvienos vietos esybės

Aprašymas

Nata kaip: „Dieve, Tėve maloniausias“ Tekstas - iš vysk. Motiejaus Valančiaus „Knyga giesmių arba KANTICZKOS“ (1862 m.). Pastaba: korektūros klaidos taisytos pagal 1910 m. leidimą.

Kiekvienos vietos esybės,
Duokit garbę ant aukštybės,
Dievui mūsų aukščiausiamui,
Viešpačiui visgalinčiamui.

Aniolai Tą garbinkite,
Kurie danguj, šlovinkite,
Saulė, mėnuo su žvaigždėmis,
Garbink Jį su šviesybėmis.

Danguj visi apgražinti
Ir vandeniai apkaišinti,
Vardui duokit šlovę gerą,
Nes Jam tokia tepridera.

Tad kaip žodį tikt ištarė,
Ir tuojaus svietą padarė,
Taip, jog valanda amžina,
Statymą tą išpažino.

Ir jūs smarkiai garbinkite
Dievą, nuo Jo vis turite,
Ir didžiažuvis su jumis,
Kurios plaukia vandenimis.

Ugnis, sniegai su krušomis,
Didinkit Jį palaimomis.
Ir visokios dvasios vėjo,
Kurias Viešpats užturėjo.

Dirvos, kalnai išaukštinti,
Medžiai vaisiais apdabinti.
Kada kirmėlės ir žvėrys,
Šlove Viešpaties tegėris.

Karaliai ir karalėliai,
Tiesadariai mužikėliai,
Ir kurie tur vyresnybes,
Ant tos pasaulės žemybės.

Ir tu žydinti jaunystė,
Ir tu, tręštanti senystė,
Duokit jam garbę aukščiausią,
Tam šlovė prider didžiausia.

Jisai išaukštinęs Save,
Mums visur reikalus davė,
Dėlto mūsų surinkime,
Giesmėmis Jį garbinkime. Amen.