Kas nor tarnaut Panai Marijai čystai

Kas nor tarnaut Panai Marijai čystai,
Su Jėzaus Motina gyvent amžinai,
Tegul šventą Rožančių kalba,
Sūnų ir Motiną Dievo garbina.

O tam Pana tarnui čystamui,
Padavė Domininkui savo šventamui,
Mokink dabar čion kožną vieną,
O nuo manęs šventą Rožančių duotą.

Kada Jėzus, Sūnus mano mieliausias,
Nuo Tėvo savo ant svieto siųstas,
Tegul tur gyvastį amžiną,
Kurie Rožančiumi, mane ir Jį garbina.

Trimis dalimis Rožančių kalba,
Penkiolika poterių Jėzų garbina,
Pusantro šimto pasveikinimų,
Tur Motina garbę nuo viso svieto.

Pirmoj’ dalyj’, o Panele čysta,
Tavo Sūnaus loską visi pažįsta,
Padėk tada mums kožnam vienam,
Kad vertai Jo vardą visi garbintumėm.

O! Jėzau, Tu prasidėjai žyvate,
Iš Panos švenčiausios dangaus kleinote,
Per valdžią ir vardą Tavo,
Gink nuo viso pikto mus tarnus savo.

Jėzau, kuris su Motina savo,
Elzbietą aplankei išrinktą Tavo,
Aplankyk ir širdis mūsų, Pone,
Padaryk prie mūsų sau gyvenimą,

Jėzau, kuris per savo gimimą,
Atnešei šiam svietui tą išganymą,
Gyvenk širdyj’ mūsų vienoj’,
Kad per Tave gyvntumėm amžiaus linksmybėj’,

Jėzau, kuris apieravotas,
Bažnyčioj’ nuo Motinos Tėvui at’duotas,
Tau visi apieravojame,
Į apieką Tavo atsiduodame.

Jėzau, šventoj’ bažnyčioj’ Tavo,
Dievo mokslų mokinai Daktarus savo,
Mokink, Pone, vaikščiot keliais savo,
Kad užlaikytumėm prisakymus Tavo.

Antroj’ dalyj’ Rožančiaus švento,
Išvyskime sopulius širdyj’ Marijos,
Kad Sūnaus savo kančias regėjo,
Nuo sunkių sopulių ant žemės puolė.

Jėzau, kruvinu prakaitu savo,
Dievui Tėvui meldeis, darže klūpojai,
Atleisk mums korones per kančią Tavo,
Numazgok mus visus prakaitu savo.

Jėzau, iš rūbų savo išvilktas,
Pririštas prie stulpo, smarkiai nuplaktas.
Per karčias kančias ir ronas Tavo,
Apdenk mielaširdingai krikščionis savo,

Jėzau, erškėčiais karūnavotas,
Apspjaudytas, plaktas ir kotavotas.
Jėzau Kristau mano maloniausias,
Duok mums Tavo sopulius turėti širdyj’.

Jėzau kad kryžių ant kalno nešei,
Smarkiu skausmu širdį Motinos vėrei.
Per tavo, Pana, Sūnaus po kryžium puolimą,
Išprašyk mums visiems griekų atleidimą,

Jėzau, prie kryžiaus smarkiai primuštas,
Tavo brangiu krauju svietas atpirktas,
Per penkias ronas tau užduotas,
At’tolink piktybes visokias klastas.

Trečią dalį Rožančiaus pradedam,
Garbingą Jėzuso atsikėlimą,
Kaip daugel džiaugsmo Pana turėjo,
Kad garbinant Sūnų savo regėjo.

Jėzau, kaip greitai iš grabo kėlei,
Pirmiausiai Motinai savo pasirodei.
Per tavo šventą prisikėlimą,
Duok mums piktų mislių at’tolinimą.

Jėzau ant svieto stebuklingai užgimei,
Dabar dide galybe dangum užžengei,
Įvesk ir mumis ten, Jėzau Kristau,
Kūną, širdį ir dūšią, amžinai čystą.

Jėzau, kuris visokiais liežuviais,
Dvasią šventą siuntei ant mokintinių.
Nuleisk ir mums raminimą,
Prašom Tave šiandien, Išganytojau.

Jėzau, kuris Motinai prie savęs,
Davei danguj’ vietą, ją pasodinęs,
Pakelk prie jos ir mūsų akis,
Idant per jos maldą būtumėm prie Tavęs.

Jėzau kuris karūnavojai,
Dangumi Motiną apdovanojai,
Su Tavim amžinai gyventumėm,
Kad ir iš šio svieto gerai išeitumėm.

Na, mes mieli broliai, saserys, vienybėj’
Sūnų ir Motiną garbinkim Rožančium’
Apieravodami už kožną vieną,
Numirusius, gyvus ir pačius save.

Nes ta Pana yra loskava
Reikaluose mūsų prie Sūnaus savo.
Kas prie Jos tikra širdžia melsis,
Loską nuo paties Dievo tikrai apturės. Amen.