Kas adyną ir minutą

Kas adyną ir minutą gailestį palieku,
Kad Jėzusą užrūstinau, naktį neužmiegtu,
Jau perėjau amžių savo,
Ir piktybės galą gavo,
O dar neužmiegtu.

Pataisysiu gyvenimą, turėdams nodieją,
Jogei Dievą labai gerą, turiu geradėją,
Ak, man sunku išpildyti,
Griekus savo išpažyti,
Daugiaus nebgriešyti.

Laikas būtų jau atminti, Jėzau, ir ant Tavęs,
Jog padarei daugel gero Tu, Pone, dėl manęs,
O aš niekindams gerybes,
Daugiaus darau iš piktybės,
Nedorybėms savo.

Saulė šviesi užsitemo nuo piktybių mano,
Vienok dar turiu aš viltį pas švenčiausią Paną,
Tegul griešninks čion numiršta,
Griekus savo neužmiršta,
Gal jį išgelbėti.

Kas po mano linksmybių, jei amžinai pražūsiu,
Nematysiu ką sutvėrei, toj vietoj nebūsiu.
Reiks gyventi tamsybėse,
Jei numirsiu piktybėse,
Amžį nepabengsiu.

Duok mums, Jėzau, saldų smertį ir gerą mirimą,
Nors paskutinioj adynoj griekų atleidimą,
Kad su savim gerus darbus,
Nusineščiau dangaus skarbus,
Amžinai nežūčiau.