Jėzų Kristų Judošius

Aprašymas

Tekstas - iš vysk. Motiejaus Valančiaus „Knyga giesmių arba KANTICZKOS“ (1862 m.). Pastaba: korektūros klaidos taisytos pagal 1910 m. leidimą.

Jėzų Kristų Judošius žydams kad pardavė,
Ir į daržą alyvų atėjęs išdavė.

Jėzus ant veido puolęs kniupščias Tėvui Savo
Meldės karštai, o krauju prie maldos prakaitavo.

Judošius pulkus žydų prakeiktųjų ėmęs,
Su ugnimis, su vėzdais ėjo su virvėmis,

Ėjo gaudyt švenčiausią Mokintoją savo,
O atėjęs kaip geras Jėzų pabučiavo.

Tokį žydams Judošius buvo ženklą davęs,
Už trisdešimtis grašių Jėzusą pardavęs.

Kurį darže alyvų, tarė, pabučiuosiu,
Kaip geidžiate ant smerties tą jumis išduosiu.

Jėzus pilnas malonės bučiuotis daleido
Nenorėdams attolint savo švento veido,

Tiktai tarė: prieteliau! Kodėl bučiavimu
Sūnų žmogaus išduodi ant sunkių kentėjimų.

Žydai ženklą pamatę, kaip šunes pasiuto,
Arba vilkai alkani avelę pajuto.

Jėzų Kristų apšoko ir baisiai nutvėrė,
Mušė, pešė, ant kaklo lenciūgą užnėrė.

Apaštalai Viešpaties Jėzuso taip didę,
Visi drauge pabėgo sunkybę išvydę,

Stiprink ir mus o Jėzau, duok su Tavim kęsti,
Kuriems nupelnei kentėdams dangaus karalystę. Amen.