Jėzau mieliausias, ant kryžiaus ištemtas

Aprašymas

Tekstas - iš vysk. Motiejaus Valančiaus „Knyga giesmių arba KANTICZKOS“ (1862 m.). Pastaba: korektūros klaidos taisytos pagal 1910 m. leidimą.

1) ARCHYVINIS GARSO ĮRAŠAS. „O Jėzau mieliausis ant kryžiaus ištemtas“ (LTRF pl.809-04). Pagiedojo: Emilija Vičiūtė (g.1872, kilusi iš Šnikonių k., Šeduvos vls., Panevėžio apskr., gyv. Kaune, Kauno apskr.). Užr. Z.Slaviūnas, 1937, Lietuvių tautosakos archyve (Kaune). Užrašytojo pastaba: „Gavėnios“.

Jėzau mieliausias, ant kryžiaus ištemtas,
Išminčia žmogaus niekad nepaimtas,
Kam atsidavei ant kančių,
Ir ant tironiškų rankų.

Kam atsidavei ant kryžiaus kankyti,
Ir tarpo latrų save pastatyti,
Žinau, dėl mūsų kaltybės,
Jėzau, kentėjai sunkybes.

Kam atsidavei prie stulpo plakdintis,
Vinimis visas rankas perbadintis.
Lygiai iki kojos ronose,
Mūsų piktybės rodosi.

Taip daugel kartų gėrimus vartojau,
Ant kančios tavo, Jėzau, neatbojau,
Aš linksmybėse voliojuos,
Pragarą dėl savęs storojuos.

Atmink, o žmogau, ant kančios baisios,
Veizėk ant Jėzaus, liek ašaras gailias,
Tegul dovanoj kaltybes,
Kurias kentėjo sunkybes.

Duok kančią Tavo visados mylėti,
Sopulius Jėzaus širdyje turėti,
Idant per kančią atpirkti,
Galėtumėm danguj gyventi. Amen.