Jėzau maloniausias, kaip esi galingas

Jėzau maloniausias, kaip esi galingas
Skarbuose visokios gerybės,
Duodams tarnams savo loskas ypatingas,
Dėl žmonių vargstančių žemybės,
Užtiesą didžiausią Patroną,
Šventą ant pagelbos ir loskų šacunka,
Visokiame reikale.

Kaipo dide meile pradžioj gyvenimo,
Troško žodžius Dievo sakyti,
Geisdams Saracėnams vieros pažinimo,
Ir kelią į dangų rodyti.
Taip karštą širdies uždegimą
Turėjo, jog ant praliejimo
Kraujo drąsiai ėjo, kentėti norėjo,
Dėl meilės Pono savo.

Stebuklingas daiktas kaipo švents Antanas,
Vienkart ant dviejų vietų buvo,
Su broliais giedojo ir vėl ant ambonos
Žodžius Dievo sakė dėl kitų,
O tenai po asaba tarno,
Veidmainiai šėtono užpelnus,
Dyvinai pažino ir žodžiu pavarė,
Kurs tuojaus išnyko.

Ant pagrabo vieno bagočiaus pasakė,
Jog tas žmogus turtus mylėjo,
O dabar vargingai užgeso kaip žvakė,
Su kūnu ir dūšia pražuvo.
Širdį jo rasit ant pinigų,
Datyrė to daikto verksmingo,
Kad skrynią atvėrė, tiesa atsivėrė,
Kaipo sakė švents Antanas.

Terionys iš baimės ant kelių puldami,
Ėjo ant pakūtos teisingos,
Spindulius ant veido švento regėdami,
Puolė prie kojų verkdami.
Eretiks Dievą Sakramente
Pažino viename momente,
Kad asils priklaupė, tuo nasrus sučiaupė,
Ir tauzyti perstojo.

Daug griešninkų, latrų pikto gyvenimo,
Iš nasrų velnio ištraukė,
Žuvys iš vandenių pamokslo sakymo,
Galvas savo keldamos klausė.
Ligonių stebuklingas gydytojas,
Verkiančių tikras protektorius,
Daiktus prapuolančius, žmonių nuliūdimus,
Visiškai numarino.

Atpirkdams tėvą, vienkart ir motiną,
Gelbėjo nuo smerčio baisingo,
Kad kūdikį užmušę, kaltais išpažino,
Vadavo nuo dekreto gėdingo.
O kaip stebuklingas Dievas,
Jog stojos kad kūdikis gyvas
Smertį at’tolino, gyvastį sugrąžino,
Visiems džiaugsmą padarė.

Kaip neperskirtą linksmybę turėjo,
Širdis palaiminta Antano,
Kada ateinantį pas save regėjo
Asaboj Jėzusą Poną.
Linksmybių dangiškos saldybės,
Malonės stebuklų galybės,
Dievas iš malonės, idant griešnus žmones
Galėtų gelbėti.

Jėzau galingiausias, stebuklų šaltini,
Ir karūna šventa amžina,
Kurs šventą Antaną laiką paskučiausią
Lankei su Marija Motina.
Neduok mums amžinai pražūti,
Bet su Tavim amžinai danguj būti.
Kaip savo ronomis, taip ir užpelnomis,
Šv. Antano, uždenk ir mumis. Amen.