Jau Mesijošius atėjo teisingas

Jau Mesijošius atėjo teisingas,
Pranašas didis ir prajovingas,
Kurs per savo galybę,
Duod vandeniui saldybę
Kanoj Galilėjos.

Kad sužieduoti svodboj sėdėjo,
Ant tos pakviestą Jėzų turėjo,
Ir mokytiniai Ano
Kad būtų su Juo Kanoj,
Mieste Galilėjos.

Kad susirinko svečiai pakviesti,
Gatavi buvo stalai užtiesti,
Viežlybai pasodino
Jėzų ir Jo Motiną
Taip ir Mokytinius.

Sočius valgymus ant stalo dėjo,
Bet nedaug vyno tuomet turėjo;
Meldė, idant valgytų,
Meilę Jėzaus įgytų
Ir visų pakviestų.

Pasmeldę Dievą, visi sotinosi;
Užsilaikė svečiai linksmose kalbose;
Viso turėjo gana, –
Daugiaus gaut neįmano
Vyno Galilėjos.

Jėzaus Motina tai regėdama,
Sužieduotiniams įtikti geisdama,
Praded Sūnų maldyti,
Jog vyno nor įgyti,
Kanoj Galilėjos.

Jėzus, norėdams svečius linksminti,
Indus vandenio liepė pripilti,
Iš akmenio sudinus
Pripildino sklidinus
Kanoj Galilėjos.

Kalb Mokintiniams, dabar semkite;
Užveizdėtojui svodbos neškite;
Gausiai vyno padarė.
Iš kur turite, tare
Svodbos gaspadorius.

Čionai stebuklus Jėzaus pažino,
Kad gėrė vietoj vandenio vyną,
Ei vyno, tokio vyno,
Dar nebuvo šiandieną
Kanoj Galilėjos.

O! Jėzau saldus, mūsų kartybes,
Meldžiam, į dangaus, mainyk saldybes,
Visas mūsų ašaras
Tegul tolin atvaro,
Per Tavo malonę.

Pana per Sūnaus gimimą tavo,
Duok saldų vyną iš rankų savo,
Ei vyną, saldų vyną,
Gerti mumis šiandieną
Dangaus Karalystėj. Amen.