Garbė Tau, Jėzau

Garbė Tau, Jėzau, kurs iš malonės,
Mirei ant kryžiaus, atpirkdams žmones,
Parodei kelią į dangų,
Pirktą krauju Tavo brangiu,
Ant kryžiaus lietu.

Idant ir žmonės Tave sekdami,
Bėdų prispausti didžių būdami,
Dėl vardo Jėzaus kentėtų,
Už vierą galvą padėtų,
Kraują pralietų.

Taip šventas Viktors, būdams krikščioniu,
Vyresniu tada vaikų pagonių,
Lankė kalinyj’ sėdinčius,
Dėl vardo Jėzaus kentančius,
Anuos virtino.

Kada pagonys tai dažinojo,
Kad Viktors tarnu Jėzaus pastojo,
Tuojaus šventąjį sugavo,
Siuntė prie ciecoriaus savo,
Idant sūdytų.

Ciecorius maloniais žodžiais kalbėjo,
Savo dievaičius garbint linkėjo,
Švents tarė: to nedarysiu,
Tavo dievų negarbinsiu,
Jėzų šlovinsiu.

Kad taip ciecorius kalbant išgirdo,
Tarsi iš miego gilaus pakirdo,
Ir apmauda didi stojo,
Tuojaus šventą suraišiojo,
Mieste valkiojo.

Bevalkiodami, taip nuvargino,
Jog visą kūną jo sukruvino,
To negana, dar ant sūdo,
Vedė pagal savo būdą,
Iš antro karto.

Kad antrą kartą ant sūdo stojo,
Prie to pagonies sūdžios piktojo,
Kursai aukštindamas save,
Sunkesnes kančias uždavė,
Šventam Viktorui.

Liepė prie dibo rišti tvirčiausiai,
O šv. Viktorą plakti smarkiausiai,
Tad kareiviai plakt pradėjo
Rykštėmis, jog kraujas varvėjo,
Tarno Jėzuso.

Tuokart šventasis į dangų akis
Pakėlęs, laukė ką Viešpats sakys,
Kristus atsakė: tarydams,
Pakajų šventą darydams,
Už jo kantrybes.

Aš su šventaisiais kenčiau už tave,
Turėk atilsį kančioj’ dėl savęs,
Norint šventas daug kentėjo,
Bet sopulių neturėjo,
Norint plaktas buvo.

Šventą Viktorą taip nukankino,
Jog visą kūną jo suronino,
Dėlto imtas vėl po varta,
Kalinyj’ stojos viens užvertas.
Dėl vardo Jėzaus.

Kalinyj’ būdams, antrą kart matė,
Didžioj’ šviesybėj’ Kristusą patį,
Ir sargai turmo regėjo
Ir į Jėzų įtikėjo,
Jog yra Dievu.

Kada pagonys tai dažinojo,
Kalinio sargų galvas kapojo,
Kurie greitai kančias savo
Pabaigę, linksmybes gavo
Nuo Jėzaus Pono.

Šventą Viktorą žudė be galo,
Sulaužė kaulus visus ant galo.
Šventas kantriai kentėdamas,
Dūšią Dievui at’duodamas,
Amžių pabaigė.

Norint ant svieto daug nukentėjo,
Danguj’ karūną sau apturėjo,
Mūčelninkas Jėzaus Pono,
Apturėjo aukštą troną,
Dangaus linksmybėj’.

Šventas Viktorai, būdams prie trono,
Perprašyk už mus Jėzusą Poną,
Idant mums kalčių daugybes,
Iš savo šventos gerybės,
Teiktųs atleisti.

Jėzau geriausias, amžinas Pone,
Parodyk mums savo malonę,
Išklausyk balso šaukiančių,
Prie Tavęs maldas keliančių,
Mūsų griešninkų.

Susimylėjęs ant mūs meldimo,
Dovanok griekų mums atleidimą,
Potam dūšios išganymą,
Ir amžiną gyvenimą,
Ant amžių. Amen.