Gana jau gana

1) ARCHYVINIS GARSO ĮRAŠAS. „Gana jau gana gana uliavoti“ (LTRF pl.811-05). Pagiedojo: Emilija Vičiūtė (g.1872, kilusi iš Šnikonių k., Šeduvos vls., Panevėžio apskr., gyv. Kaune, Kauno apskr.). Užr. Z.Slaviūnas, 1937, Lietuvių tautosakos archyve (Kaune). Užrašytojo pastaba: „Prie mirusio“.

2) ARCHYVINIS GARSO ĮRAŠAS. „Gana jau gana, gana uliavotie“ (LTRF pl.919-03). Pagiedojo: Katrė Šilanskienė (68 m., g. ir gyv. Andriūnų k., Daugų vls., Alytaus apskr.). Užr. Z.Slaviūnas ir J.Jurga, 1938, Lietuvių tautosakos archyve (Kaune). Užrašytojo pastaba: „Giesmės prie mirusio“.

Gana jau gana, gana uliavoti,
Laikas jau, laikas, laikas apsistoti.

Laikas pamesti griekuose gulėti
Ir visų džiaugsmų jau išsižadėti.

Lauk’ amžius kožno, neturėdams galo,
Smerti netoli – į grabus suvaro,

O jei pakūtoj baigsiu savo dienas,
Būsiu ir danguj su Dievu ne vienas.

O jeigu dūšia bus griekuose kieta,
Dievas teisingas duos ir pekloj vietą;

Ten reiks amžinai liepsnose gulėti,
Linksmybės dangaus niekad neregėti.

Ei, mislyk, žmogau, griekuose gulintis,
Ką darytumei šiandieną mirštantis,

Kelkis iš griekų daryti pakūtą,
Daryk tai šiandien, pamesk piktą būdą.

Matai ant dirvos vilkas avis gaudo,
O šaulis girioj aukštai paukščius šaudo,

Abudu savo smerčio nežinojo,
Buinūs ir sveiki iki bėginėjo.

Taip tave Smertis sugaus kaip sugavo
Jaunus bernelius, draugininkus tavo,

Stoti ant sūdo, reiks rokundą duoti,
Ten eit į dangų arba pekoj būti.

Matai ant pievos dalgis žolę kerta,
O grėblis lygiai džiovindamas varto:

Taip smertis lygiai pakirs jaunikaičius,
Sūnus turtingus, kirs ir ubagaičius.

Kad smertis kerta, į dantis nežiūri,
Diedą ar bobą, ar jaunikį kurį,

Kirsdamas lygiai, į grabus paguldo,
O kūno kaulus į molį supūdo.

Matai ant upės krašto jaunikaitį,
Meškerę meta, ištraukia žuvaitę,

Taip velnias dūšią žmogaus meškerioja,
Kūną į griekus visokius vadžioja.

Žiūriu per langą, vanags gaidį peša,
Nagais suspaudęs kaipo savo neša.

Taip grieke kurį sugaus, kožną vieną,
Plėšys jų širdis ir koros kasdieną.

Ei, pamesk žmogau, griekuose gulėti,
Pamesk bjaurybę, džiaugsmuos šokinėti,

Pamesk keikimus, barnius, girtuoklystes,
Imkis teisybės, pamesk melagystes.

Neplėšyk šlovės, neliek ašarėlių
Našlaičių, našlių ir mažų vaikelių.

Gyvenk vienybėj su susiedais savo,
Mylėk tėvelį, pačią, vaikus tavo.

Melskis kasdieną, rytą, vakarėlį,
Mokinkis mirti ir mokink vaikelį.

Nėsa dar karto nemirei nei vieno,
Būsi laimingas, mirk mislyj kasdieną.

O! Dieve Tėve, aš Tavo tarnaitis,
Turtingas griekais, doros ubagaitis,

Puolu po kojų, atleisk man kaltybę,
Duok mylėt doras, mylėt ir teisybę.

Kad per pakūtą Tave atrastumėm,
Potam po smerčio danguj gyventumėm. Amen.