Dievo šventuosius garbinkime

Dievo šventuosius garbinkime,
Apgynėjus laiminkime;
O pirmiaus Dievo Motiną,
Dangaus Karaliaus amžino.

Potam garbę Aniolams,
Nuo velnio dūšių sargams,
Tikrai iš širdies duokime,
Anuos tikrai garbinkime.

Tie garbin Dievą Aukščiausią,
Majestotą Jo švenčiausią,
Vardą Ano laimindami,
Ir Jo valią pildydami.

Tie veidą Dievo žibantį,
Reg’, iš kur garbė einanti,
Im’ sau kaipo sargai mūsų,
Nes yr’ apgynėjais dūšių:

Tie pergali stipriai velnius,
Verždami nuo jų karalius,
Priduok krikščionims gerybes,
At’tolink nuo jų kaltybes.

Kada Dievo priešininkai,
Gailės’ už griekus griešninkai,
Labai iš to linksminasi,
Ir su trijumpu džiaugiasi.

Apšviečia širdis priešingas,
Ramin vienkart apmaudingas,
Gerybes Dievo duodami,
O nuo svieto apgindami.

Sargybėj savo padėti,
Žmones sergia šiame sviete,
Idant neklystų amžinai,
Dievo meilėj jie tvirtina.

Kares pagonių sylingas,
Dėl krikščionių neteisingas,
Paded jie tikrai tramdinti,
Pergalėjimais naikinti.

Prie krikščionių numirimo,
Tolin velnių gandinimą,
Kad smertį gerą turėtų,
O viltį pas Dievą dėtų.

Dūšias mūsų iš žemybės,
Iškel į dangaus aukštybes,
Kurios vaitoj kentėdamos,
Už kalčias čysčiuj būdamos.

Meilę Dievo pažinkime,
Jam karštai dėkavokime,
Jog siuntė Aniolus savo
Ant pagelbos, žmogau, tavo.

O, Aniolai sargai mūsų,
Apgynėjai tikri dūšių,
Taip mus čionai sergėkite,
Kad danguj išvystumėte.

Brolijon jūsų įrašyti,
Testojamės paskaityti,
Parp tarnų Dievo šventųjų,
Palociuj dangaus viernųjų. Amen.