Dieve, o Dieve, štai iš miego keliu

1) ARCHYVINIS GARSO ĮRAŠAS. „Dieve o Dieve, štai iš miego keliuos“ (LTRF pl.920-07). Pagiedojo: Katrė Šilanskienė (68 m., g. ir gyv. Andriūnų k., Daugų vls., Alytaus apskr.). Užr. Z.Slaviūnas ir J.Jurga, 1938, Lietuvių tautosakos archyve (Kaune). Giesmė buvo giedama iš M.Valančiausko sudarytos Giesmių knygos arba kantičkos, išleistos Tilžėje 1913 m.

Dieve, o Dieve, štai iš miego keliu,
Prieš Tave, Pone, priklaupiu ant kelių,
Pakarnia širdžia ir misle garbinu,
Iš tamsios nakties kad save budinu.

Jog davei miegą saldų iš malonės,
Už tą atilsį darau dėkavones,
Jog esmi silpnas sutvėrimas menkas
Štai atsišaukiu kaip mažiausis tarnas.

Prie tavęs meldžiuos aš sudėjęs rankas,
Pastiprink, Pone, mano sylas menkas.
Idant galėčiau šiandien procevoti,
Ir už sveikatą Tau padėkavoti.

Garbė Tau, Dieve, kur Traicėje vienas,
Par visus amžius ir par visas dienas.
Kiek yra laiko mažiausioj’ valandoj’,
Tau atiduot garbę, kaltą save randu.

Švenčiausia Pana, o Dievo Motina,
Noriu tau tarnaut čion kožną adyną.
Gelbėk visados ir laikyk apiekoj’,
Idant šiandieną praleisčiau patiekoj’.

Aniole šventas, tu tikriausis sarge,
Neapleisk manęs sunkių bėdų varge,
Sergėk šiandieną nuo baisios priegaudos,
Nuo ūmo smerčio, nuo sunkios iškados.

Šventi patronai, Danguje gyveną,
Ak! išklausykit tą meldimą mano,
Kurių aš vardą ant savęs nešioju,
Jėzų užtarties prašyt nenustoju. Amen.