Dieve, mano malonybe

1) ARCHYVINIS GARSO ĮRAŠAS. „Dieve mano malonybė“ (LTRF pl.915-02). Pagiedojo: Katrė Šilanskienė (68 m., g. ir gyv. Andriūnų k., Daugų vls., Alytaus apskr.). Užr. Z.Slaviūnas ir J.Jurga, 1938, Lietuvių tautosakos archyve (Kaune). Užrašytojo pastaba: „Ubagų.“ Giesmė buvo giedama iš M.Valančiausko sudarytos Giesmių knygos arba kantičkos, išleistos Tilžėje 1913 m.

Dieve, mano malonybe,
Širdies mūsų gerybe,
Kaip aš tankai nusidėjau,
Tavo loską nutrotijau.

Dabar aš jau susiprantu,
Kaipo į griekus paprantu,
Ir esu labai paklydęs,
Į vidų peklos įbridęs.

Ak, eisiu prie spaviedninko,
Griekų mūsų vietininko,
Ten atmainą padarysiu,
Griekus tikrai išpažįsiu.

Nuo griekų atsitolinsiu,
Pūsčioj gyvenimą imsiu,
Kaip Marija Magdalena,
Kuri girioje gyveno.

Kaip aš Dievui nusidėjau,
Kaip taip daug Jam prižadėjau,
O nieko neišturėjau,
Griešyti vėlei pradėjau.

Reiks kartuntą man storotis
Ir taip mislims nesiduotis,
Šventieji Dievo patronai,
Visi dangiškieji Ponai.

Tuštybės svieto esančiam
Kasdien griekuose gulinčiam,
Pribūkit ant padėjimo,
Nuo grieko at’tolinimo.

Motin Dievo maloninga,
Kuri buvai taip verksminga,
Kad po kryžiumi stovėjai,
Sūnų mirštantį regėjai.

Daugel tada nukentėjai,
Kada mirštantį regėjai,
Vis dėl mūsų išganymo
Kentėjai tu prie mirimo.

Visas svietas išsigando,
O aš griešnas nepabundu,
Saulė šviesi nežibėjo,
Žemė tarp savęs drebėjo.

Per Tavo, Jėzau mirimą,
Iš šio svieto išėjimą,
Idant žmonės vietą gautų,
Su Tavimi karaliautų. Amen.