Dievas nuo amžių

Dievas nuo amžių Sutvertojas svieto,
Galybe savo šį svietą valdo,
Prieš kurį dangus ir žemė čiela,
Keliais eidami garbina!
Čia, čia, čia nusižemin Tronai,
Čia, čia, čia lygiai ir Aniolai,
Majestote, tau garbę duoda.

Kaip aš griešninkas, aš kaltininkas,
Sutvėrimą Savo pažeidžiau,
Pakeldams akis prašau malonės,
Kad dangun būčiau priimtas.
Čia, čia, čia užrūstinau poną,
Čia, čia, čia n’esmu vertas trono,
Imti dangų su šventaisiais.

Gana meilingas, gana malonus,
Kad ikšiol laikė griešninką;
Neskandin pekloj už piktus darbus,
Apveizdi gerai griešninką,
Čia, čia, čia kuriems kančių nėra,
Čia, čia, čia dar už griekų mierą,
Gyveno griešnai ant svieto.

Už piktus darbus kad pakūtavočiau,
Nėra laiko šiame momente,
Amžius reiks visus verkti už griekus,
Kad smertis amžiaus nepabaigtų.
Čia, čia, čia duok akims ašaras,
Čia, čia, čia liesiu iš pakaros,
Dėlei užrūstinto Pono.

Mielaširdingas, Dievas teisingas,
Priima didžiausią griešninką,
Kada iš tikros širdies gailis,
Regi darant pakūtą;
Čia, čia, čia grieko nepažindams,
Čia, čia, čia buvau neatmindams,
Ak! sunkius griekus papildžiau.

Dabar jūs, mislys, dabar ir jautimai,
Sutvertoją savo pažinkit,
Darykit čion gailesį tikrą,
Pakūtą sunkią priimkit.
Čia, čia, čia priduok loską, Tėve!
Čia, čia, čia prašau Tavęs, Dieve,
Kad būčiau dangun priimtas.

Pažįsta dangus jau ir čiela žemė,
Sutvertoją šio viso svieto,
Paukščiai ir žvėrys, vanduo ir marios,
Garbina Dievą ant amžių.
Čia, čia, čia kur pabaiga svieto,
Čia, čia, čia šlovink kožną vietą,
Neperstodams garbina čiels svietas.

Tegul ta šlovė bus Tau ir ant amžių,
O! visagalįs mūsų Dieve,
Kuris iš Tavęs su Tavim gyvenu,
Priimk mane ir po smerties.
Čia, čia, čia pakolei gyvensiu,
Čia, čia, čia kad iš svieto eisiu,
Garbinsiu Dievą ant amžių. Amen.