Dėkui-gi dėkui

1) ARCHYVINIS GARSO ĮRAŠAS. „Dėkui, gi dėkui, Jėzau“ (LTRF pl.1107-01). Pagiedojo: Katrė Kralikauskienė (53 m., gyv. Ilgakiemio k., Žasliai vls., Trakų apskr.). Užr. Z.Slaviūnas, 1939, Lietuvių tautosakos archyve (Kaune).

1.
Dėkui-gi dėkui, Jezau maloningas,
Liesiu iš džiaugsmo ašaras graudingas,
Kad mane griešną priėmęs už sūnų,
Davei švenčiausį savo kraują, kūną.

2.
Kaip Tav’ priimti, Tėve mano brangus,
Neapima Tavęs žemė, dangus:
Tu, kurs pripildai Savim visą svietą,
O griešninko širdyj’ apskyrėj Sau vietą!

3.
Ką-gi Tav duosiu aš iš šalies savo,
Už visas loskas ir dovanas Tavo?
Neturiu nieko, tikrai norą liuosą,
Piktan krypstantį – jį Tau atiduosiu.

4.
Turiu tik širdį pripildytą niekais,
Turiu saužinę apsunkintą griekais,
Turiu ir dūšią paskendusią kūne,
Kaip bjauriam svieto pageidimų liūne.

5.
Kaltybes mano Tu pats dovanojai,
Bjaurybes mano krauju apmazgojai
Nors visi taškai pekliški išnyko,
Bet pageidimai ir silpnybė liko.

6.
Kur juos padėsiu – griauž’ mane nedori!
Tau-gi at’duodu – valdyk, kaip Sau nori!
Aš Tav’ klausysiu, kaip tarnas žemiausis,
Nieko nedirbsiu Tavęs nesiklausęs.

7.
Valdyk pajautas ir širdį sutrintą,
Pripildyk džiaugsmu, kad Tave garbintų,
Ir neb’eik niekur iš šitų namelių:
Būk dūšiai syla – spinduliais vesk keliu.

8.
Aš Tav’ klausysiu lenkdamasi nužemintai,
Klausysiu rodos balso Tavo švento:
Pildysiu umai, ką širdin įdėsi,
Žinodams, kad Tu šalyj’ man stovėsi. Amen.