Dangus per žemę džiaugsmą apturėjo

Aprašymas

Tekstas - iš vysk. Motiejaus Valančiaus „Knyga giesmių arba KANTICZKOS“ (1862 m.). Pastaba: korektūros klaidos taisytos pagal 1910 m. leidimą.

Dangus per žemę džiaugsmą apturėjo,
Kad trečioj dienoj Kristusą regėjo,
Liuosą nuo smerčio, kurie garbindami,
Ir penkias ronas šviesias regėdami.

Džiaugės Aniolai, jog vietos piktųjų
Aniolų danguj bus pilnos šventųjų.
Tarnų Jėzuso, per prisikėlimą,
Iš numirusių, tegul tada ima,

Kiekvieną vietą danguj, idant, kuris
Čion giesta, Aleliuja, duris
Atvertas rastų, dangų kad užpelnė,
Jog Sūnus Dievo pergalėjo velnią.

Tėvai šventieji, iš galybės ano
Smarkios ištraukti, sutrupino, kad jo
Kaliniai, kurie giesta sau amžinai
Aleliuja, tegul bus ten mūsų Ponui.

Džiaugės palikti sūnus ant to svieto,
Jog tas pats Ponas duos jums danguj vietą,
Kurie ant amžių taipo Kristui savo,
Tars Aleliuja, jog smertį apgavo. Amen.