Barbora palaimintoji

Barbora palaimintoji,
Mučelninkė šlovingoji,
Per tave norim įgyti,
Loskos Dievo išprašyti.

Atmink Tu, danguj’ būdama,
Su Kristum’ linksmaudama,
Ant tarnų tavo viernųjų,
Ašarose vargstančiųjų.

Brolijon tavo įrašyti,
Tikrai norim išprašyti,
Idant laimingai mirtumėm,
Meilę Dievo turėtumėm.

Melsk mumis širdies sutrynimo,
Griekų tikro apverkimo,
Per pakūtą iš žemybės,
Nueitumėm ant aukštybės,

Esi šėporka švenčiausia,
Kūno Jėzuso brangiausia,
Duok mums tikrai jį valgyti,
Ir garbę Jo pamatyti.

Paskučiausiu patepimu,
Apveizėk dėl pajautimų,
Griekų visų atleidimą,
Malonės patvirtinimą.

Tegul bus garbė, Tau, Pone,
Kursai per savo malonę,
Davei mūčelninkę savo,
Už patronką tarnams tavo,

Šventa Barbora, graži esi,
Kaipo rožė žiede šviesi,
Iš tikro rojaus darželio,
Dangiškų cnatų panele.

Dangiškomis aprėdyta,
Dorybėmis pagražinta,
Mums išprašyk tos gražybės,
Po smerčio danguj’ linksmybės.

Tada Barbora žydėjai,
Labiaus kad kraują praliejai,
Nuo nelabų rankų tėvo,
Apturėjai garbę Dievo. Amen.