Apveizdėjimu apveizda Dievas

Apveizdėjimu apveizda Dievas,
Gelba visados mus kaipo Tėvas,
Pagelbą duodams, visus maitino,
Nė vienam dangaus nepavydėjo.

Apveizdėjimo stebuklus regim,
Jog maistą iš Jo visi mes turim,
Aniolai, kurie nesimaitina,
O visi šventi giesmėms garbina.

Apveizdėjimui dėkavokime,
Už visus daiktus kalti esame,
Šventieji danguj Tave linksmina,
Ir gyventojai žemės garbina.

Pulkim ant kelių visi prieš troną,
Apveizdėt ten tikrąjį Poną,
Jo Majestotas užvisbaisiausias,
Ir Sakramentas tasai švenčiausias.

Apveizdėjimą Jo šlovindami,
Už tas dovanas Jį garbindami,
Dėkavokime už pribuvimą,
Kūno ir Kraujo mums palikimą.

Dėlto, o Dieve! neaprašytas,
Žmonių liežuviais neapsakytas;
Kožname daikte, kožname darbe
Pulsim ant kelių, duosim Tau garbę,

Dangus ir žemė ir žemės dvasios,
Ant sūdo Tavo ten visi rasis,
Prašom visados, kad nežūtumėm,
Tenai ant amžių garbę duotumėm. Amen.