Apveizdėjime yr’ Dievo galybė

Aprašymas

Tekstas - iš vysk. Motiejaus Valančiaus „Knyga giesmių arba KANTICZKOS“ (1862 m.). Pastaba: korektūros klaidos taisytos pagal 1910 m. leidimą.

1) ARCHYVINIS GARSO ĮRAŠAS. „Apveizėjimą ir Dievo galybė“ (LTRF pl.920-05). Pagiedojo: Katrė Šilanskienė (68 m., g. ir gyv. Andriūnų k., Daugų vls., Alytaus apskr.). Užr. Z.Slaviūnas ir J.Jurga, 1938, Lietuvių tautosakos archyve (Kaune).

Apveizdėjime yr’ Dievo galybė,
Kad mus spaudžia iš visur piktybė,
Nėjokios loskos nuo žmonių nelaukiu,
Pas Dievą šaukiu.

Kas tiktai valdžion atsiduoda Dievo,
Kožname daikte turi Jį už Tėvą,
Apveizdėjimui atsidavęs Tavo,
Pagelbą gavo.

Gilume girių iš žvėrių didžiausių,
Ir iš visokių paukštelių mažiausių,
Nei sėja, pjauna, nei kluonuose krauna,
O maistą gauna.

Mieliausias Dieve! iš apveizdėjimo,
Neišsakytas loskas vis’ ima,
Mes tame esam iš to vis turime,
Ir dūsaujame.

Nojus ant svieto nuo patapo liko,
Lotas nuo ugnies Sodomos paliko,
Maižiešius marių gilume nežuvo,
Ir sveikas buvo.

Nuo brolių savo Juozapas parduotas,
Egipte stojos dideliai bagotas,
Čielą Egiptą, tėvą, brolius peni,
Duod maitinimą.

Nemiršta badu girioj Elijošius,
Ir per Aniolą gyvas Tobijošius,
Į liūtų duobę Danielius įmestas,
Sveikas išvestas.

Dėl išrinktųjų dangų gatavoja
Griešnus skandino, gerus retavojo,
Teisingus Dievas visados gelbėjo,
Gerai padėjo.

Negriešyk, žmogau, ant svieto būdamas,
Dievas tau padės visur regėdamas,
Jei kas ir tikės, kad kitas rodyja,
Didei bludyja.

Kaip remesninkas, medžius išrinkdamas,
Vienus iškerta, kitus palikdamas,
Kur puls, nežino, neprieštarau nė tas,
Ant kurios vietos.

Vienus ant tronų karališkų ima,
Kitus altoriams ant mišių šventimo,
Trečius regime kaip ugnyj degina,
Visus naikina.

Taip Dievas žmones vienus išaukština,
Kitus atima, trečius nužemina;
Kas gal Tau būti priešingas, o Dieve!
Amžinas Tėve.

Aš gyvendamas pagal Tavo valios,
Atiduodu mano turtus, mažas dalis,
Parodyk savo gerybių brangybes,
Dangaus linksmybes.

Gyvenau piktai, metus praleisdamas,
Garbinsiu Tave, pabengos laukdamas,
Tiktai man padėk, o mano saldžiausias,
Jėzau mieliausias.

Nuo Tavęs buvo tie žodžiai sakyti:
Per vardą mano galit išprašyti
Tėvo, o duos viso, jumis ko norėsit,
Čion apturėsit.

Aš tikrą viltį turiiu taviep, Pone,
Pagelbą priduok dabar tame stone,
Iš skarbų savo neišrinktos dalios,
Švenčiausios valios. Amen.