Ak! Mans Jėzau, kaip Tu klūpai

Aprašymas

Tekstas - iš vysk. Motiejaus Valančiaus „Knyga giesmių arba KANTICZKOS“ (1862 m.). Pastaba: korektūros klaidos taisytos pagal 1910 m. leidimą.

Ak! mans Jėzau, kaip Tu klūpai darželyj sukruvintas,
Tenai Aniols Tave linksmin iš kur svietas linksminas,
Pribūk Jėzau, pribūk Jėzau, pribūk Jėzau prie manęs,
Myliu Tave iš širdies.

Ak! mans Jėzau, kaip Tu skaudžiai jau prie stulpo pririštas,
Už taip sunkius griekus mano, labai smarkiai nuplaktas.
Pribūk Jėzau, pribūk Jėzau, pribūk Jėzau prie manęs,
Myliu Tave iš širdies.

Ak! mans Jėzau, kaip Tu skaudžiai kenti aštrią karūną,
Erškėčiuose taip suspausta visa galva kruvina.
Pribūk Jėzau, pribūk Jėzau, pribūk Jėzau prie manęs,
Myliu Tave iš širdies.

Išeini mans brangus Jėzau, ant kalno Kalvarijos,
Tris kartus puolei ant veido, dėlei sunkybės kryžiaus.
Pribūk Jėzau, pribūk Jėzau, pribūk Jėzau prie manęs,
Myliu Tave iš širdies.

Ant kryžiaus prikaltas Jėzau, glaudžiuos prie ronų Tavo,
Dėl bjaurybių griekų mano, neatolink loską Savo.
Pribūk Jėzau, pribūk Jėzau, pribūk Jėzau prie manęs,
Myliu Tave iš širdies.

Ak! mans Jėzau saldžiausiasis, jau ant kryžiaus numirei,
Dūšią davei mums sutverdams, griešniems dangų atdarei.
Pribūk Jėzau, pribūk Jėzau, pribūk Jėzau prie manęs,
Myliu Tave iš širdies.

Ak! mans Jėzau ateis laikas, kada jau reiks numirti,
Per taip sunkias kančias Tavo, teikis dangų atverti.
Pribūk Jėzau, pribūk Jėzau, pribūk Jėzau prie manęs,
Myliu Tave iš širdies.

Ak! mans Jėzau kaip numirsim, ant to sūdo stojančių,
Susimylėk ir ant mūsų, ilgai čysčiuj esančių.
Amžina garbė, amžina garbė, tegul Tau bus visados,
O neperstos niekados. Amen.