Ak! Ką darysim

Aprašymas

Nata kaip: „Yra širdis tokia, širdis maloninga“ Tekstas - iš vysk. Motiejaus Valančiaus „Knyga giesmių arba KANTICZKOS“ (1862 m.). Pastaba: korektūros klaidos taisytos pagal 1910 m. leidimą.

Ak! ką darysim tuometu mes griešni,
Kad mumis ateis paskutinė viešni,
Ta, kuri smerčiu vadinas?
Daugel žmonių išgandinus,
Jau nuo pradžios svieto.

Žinau už tiesą, jog ir mes neliksim,
Maž neužilgo su ja susitiksim,
Nors kožnas būtų be noro,
Gyventi nenusibodo,
Neatsiprašysim.

Nesidrąsykim mes sveikata savo,
Nes čion ne vieną ana taip prigavo,
Kaipo stipriausią Samsoną
Ir mandriausią Salomoną,
Pigiai pergalėjo.

Nuo pradžios svieto kožnam mirti reikia,
Karalius, ponus vis ana užveikia,
Pas vartus priėjus pigiai,
Ir kaipo prasčiokams lygiai,
Atim gyvenimą.

Pamislyk, žmogau, kasdieną ne kartą,
Guli ir tavo smertis jau už vartų,
Niekur nėra parašyta,
Kad kas jo atsiprašytų,
Arba išsigintų.

Nors pamislyjant, širdis dreba baili,
Išsisergėti nė vienas negali,
Geriaus prisigatavokim,
Už griekus pakūtavokim,
Smerties nebijokim.

Nes ką pamačys, nors ilgiausiai būtum,
O jeigu smerčiui griekuose pakliūtum,
Įmes į peklos pragarą,
Nematysi nieko gero,
Per visą tą amžių.

Geriems žmonėms smertis daiktas geras,
Yr’ galu žmogaus vargų ir ašarų,
Akyse Dievo pastatys,
Kur Dievą garbins ir matys,
Per amžius be galo. Amen.