Linksminkis, dangau

Aprašymas

Apie šventą Antaną iš Padvos miesto, stebuklingą Patroną visokiuose reikaluose *) Išpanai yra tokia tauta ir karalystė, dėlto neturi mislyti, kad Šv. Antanas gimė iš „panų“, bet išpanų tautoje gimęs! Tekstas - iš vysk. Motiejaus Valančiaus „Knyga giesmių arba KANTICZKOS“ (1862 m.). Pastaba: korektūros klaidos taisytos pagal 1910 m. leidimą.

1) ARCHYVINIS GARSO ĮRAŠAS. „Linksminkis, dangau“ (LTRF pl.889-04). Pagiedojo: Katrė Kazlauskienė (56 m., kilusi iš Bobriškio k., Varėnos vls., Alytaus apskr., gyv. Junčionių k., Daugų vls., Alytaus apskr.). Užr. Z.Slaviūnas, 1938, Lietuvių tautosakos archyve (Kaune).

2) ARCHYVINIS GARSO ĮRAŠAS. „Linksminkis, dangau“ (LTRF pl.914-03). Pagiedojo: Katrė Šilanskienė (68 m., g. ir gyv. Andriūnų k., Daugų vls., Alytaus apskr.). Užr. Z.Slaviūnas ir J.Jurga, 1938, Lietuvių tautosakos archyve (Kaune). Užrašytojo pastaba: „Šv. Antanui.“ Giesmė buvo giedama iš M.Valančiausko sudarytos Giesmių knygos arba kantičkos, išleistos Tilžėje 1913 m.

3) ARCHYVINIS GARSO ĮRAŠAS. „Linksminkis dangau“ (LTRF pl.962-04). Pagiedojo: Malvina Grėbliūnienė (38-40 m., kilusi iš Klepočių k., Merkynės vls., Alytaus apskr., gyv. Buciniškių k., Seirijų vls., Alytaus apskr.). Užr. Z.Slaviūnas, 1938, Lietuvių tautosakos archyve (Kaune).

4) ARCHYVINIS GARSO ĮRAŠAS. „Linksminkis dangau“ (LTRF pl.962-06). Pagiedojo: Malvina Grėbliūnienė (38-40 m., kilusi iš Klepočių k., Merkynės vls., Alytaus apskr., gyv. Buciniškių k., Seirijų vls., Alytaus apskr.). Užr. Z.Slaviūnas, 1938, Lietuvių tautosakos archyve (Kaune).

5) ARCHYVINIS GARSO ĮRAŠAS. „Linksminkis, dangau“ (LTRF pl.1055-05). Pagiedojo: Ona Sutkienė (53 m., gyv. Bagamolų k., Viduklė vls., Raseinių apskr.). Užr. Z.Slaviūnas, 1939, Lietuvių tautosakos archyve (Kaune).

6) ARCHYVINIS GARSO ĮRAŠAS. „Linksmykis, dangau“ (LTRF pl.1283-06). Pagiedojo: Agota Merkevičienė (Glaveckaitė) (65 m., g. ir gyv. Sausininkų k., Bartininkų vls., Vilkaviškio apskr.). Užr. Z.Slaviūnas, 1940, Lietuvių tautosakos archyve (Kaune).

Linksminkis, dangau, linksmink dūšią mano,
Jog tarp šventųjų garbinam Antaną,

Po visą svietą tegul bus naujiena,
Kad duotų griešniems ir linksmybę vieną.

Tu nešiotojau Jėzaus mieliausiojo,
Gražus žiedeli rojaus skaisčiausiojo,

Par visus amžius būkie pagarbintas,
Antanai šventas, būkie palaimintas.

Gražybė tavo išpanų*) gimimo,
Patronu griešniems žmonėms gelbėjimą

Visados randa reikaluose svietas,
Stebukling’s esi ne ant vienos vietos.

Nei vienas nėra maldoj’ paniekintas,
Kas tiktai šaukia, o Antanai šventas.

Akli ir raiši, kurti ir raupsuoti
Aptur sveikatą, par jį išvaduoti,

Nupuolusiemis tu paramintojas!
Skęstančių dūšių didis gelbėtojas.

Pagonys drąsiai, kaipo tikt įmano,
Ein’ geisdami loskų nuo švento Antano.

Jis ligas sunkias šalyn attolina,
Vaidus naikina, pakajų grąžina:

Ir Padvos mieste išpažįsta stonai.
Garbus be galo, o! šventas Antanai,

Kaliniai, kurie pančiuose būdami,
Senas ir jaunas, garbin pažindami.

Pražūtus daiktus tu patsai atrandi,
Asabas nepeik tavo loska brangi.

Numirę kelias’, ant balso Antano,
Godus bagočius iš peklos ateina,

Antrašą neša jo didi teisybė,
Liaukies, ak liaukies, svieto neteisybė:

Valakų žemė, visad reikaluose,
Pakajų turi taviep priepuoliuose,

Ir mes apie tai girdėdami čionai,
Patronu savo tave garbiname.

Kad tokioms loskoms, Tu esi apdengtas,
Stokis už mumis, o Antanai šventas,

Maldauk prie smerčio Jėzusą mieliausį,
Davėją griešniems dangų garbingiausį. A.