Jėzau, Marija, Juozapai!

Jėzau, Marija, Juozapai!
Šlovė dangiška, Traicia žemiška,
Šaukiam balsu dūsaudami,
Malonės jūsų trokšdami,
Traicia švenčiausia.

Jau atvertos Tavo ronos,
Krauj’s Jėzaus Pono, trokšta malonės,
Tegul tas skarbas naujas,
Uždeg širdis brangus kraujas,
Jėzuso mieliausio.

Mieliausias sūnus atsiųstas,
Motinai Dievo žadėtas buvo,
Nuo čielos Traicios aprinktas,
Ir iš tūkstančių išrinktas,
Už sargą panystės.

Kokią patieką turėjai,
Širdyj savo kad regėjai,
Sūnų ant rankų turintį,
Kaip leliją bežibantį,
Žemčiūgą dangišką.

Palaimintos akys tavo,
Kurios veizėjo ant Atpirkėjo,
O Juozapai pašlovintas,
Būk ant amžių pagarbintas,
Nuo Dievo savo.

Laimė tavo, o Juozapai,
Kurią apturėjai nuo Dievo savo,
Ant rankų gavai nešioti,
Maloningai glamonėti,
Vietoj Aniolų.

Dangus, žemė vinčiavoja,
Kada Tau garbę gatavoja,
Jog apiekoj yra Tavo,
Jėzus su Motina savo,
Žemčiūgai dangaus.

Ant pabaigto perskyrimo,
Dūšios ir kūno būk apiekūnu,
Kaipo ir Tau miela buvo,
Kada prie smerčio pribuvo,
Jėzus Marija.

Jėzus, Marija, Juozapai!
Tegul bus dūšios apiekoj jūsų,
Puolam po kojų verkdami,
Linksmos vietos prašydami,
Danguj ant amžių. Amen.