Tu, Dieve, dangaus sutvertojau

Tu, Dieve, dangaus sutvertojau,
O tikras mūsų gelbėtojau,
Sutvėrai pulkus Aniolų didžiausius,
Pripildei korus danguje aukščiausius
Dvasiomis dangiškomis.

Daugel ten milijonų yra,
Giedančių garbę Dievui tikrą,
O šventas, šventas, Dievas sutvertojas,
Dangaus ir žemės tikras rėdytojas,
Visagalingiausias.

Devynių korų ten Aniolai,
Tarnauja šventi Arkaniolai,
Dorybės, galybės, tronai, kerubinai,
Kunigaikštystės, drauge Serapinai,
Taipo-gi Ponystės.

Švents Mikols, kunigaikštis viernas,
Iš visų pulkų Dievo tarnas,
Dūšias priima po smerčio valandos,
Leidžia į dangų nuo peklos paskandos,
Šalkoms persvarstydams.

Dangiškas paslas Gabrielis,
Išganyt norintis prietelius,
Apreiškė Jėzų tas Marijai Panai,
Sveikindams žodžiais jis išreiškė Anai,
Loską Dvasios šventos.

Rapolai šventas pravadninkai,
Kelionėj mums tarnauji dykai,
Kad jau keliausim iš to svieto keliu,
Teikis apginti mus nuo neprietelių,
O šventas Rapolai.

Tronai, dorybės ir galybės,
Duokit mus šviesos iš aukštybės,
Nors kibirkštėlę į širdies tamsybes,
Kad pažintumėm Dievo malonybes,
Per jūs užtarimą.

Kad širdis į dangų pakelta,
Turėtų sav’ stoną nekaltą,
Taipo darytų storones,
O ugnia Dievo degtų iš malonės,
Pakol čion gyvena.

Dėl mūsų žmogaus čion kiekvieno,
Pridavė mumis Aniolą vieną,
Kad su mums būtų visad neatstodams,
Dieną ir naktį sergėtų saugodams,
Per tą amžį mūsų.

O šventas tu Aniole Sarge,
Neatstoji nuo manęs ir varge,
Priduodi loską dūšios reikaluose,
Ramini mane smūtkuos ir varguose,
Visados maloniai.

Tas mane ant rankų nešioja,
Einantį visada daboja,
Tas mane saugsta nuo klaidingų kelių
Ir at’tolina klastas neprietelių
Per savo rūpestį.

Kiek kartų rūstybę turėjau,
Tiek kartų prakeiktus minėjau,
Aniolą mano tuometu liūdninau,
Ir jį nuo savęs atitolinau,
Dėl piktybės savo.

Nekartą man reikėjo prapulti,
Dėl sunkių griekų į peklą įpulti,
Aniolas Sargas mane išgelbėjo,
Ant pagrįžimo Dievas man padėjo,
Per savo malonę.

Taipo-gi padėjo man liūdnumuose,
Pridavė viltį ir varguose.
Graudino širdį, kad prie Dievo šaukčiau,
Nuo Jo apveizdos sau ramybės laukčiau,
Varguose būdamas.

Pas Dievą atsidūsėjimus,
Maldingus čion mūsų meldimus,
Į knygas dangaus laimingai užrašo,
Prie Majestoto Dievo ten nuneša,
Švents Aniolas Sargas.

Idant mus nuo svietiškų niekų,
At’trauktų nuo sunkybės griekų,
Nusidėjusiam pagelbą priduoda,
O per pakūtą dangun kelią rodo,
Švents Aniolas Sargas.

Meilingai tokį gelbėtoją
O mūsų tą užtarytoją,
Mokinkimės šėnavot Aniolą,
Bijokim griekų piktybės iš tolo,
Jog mato Aniolas.

Mes dabar tai atmindami,
Su tikra širdžia garbindami,
Pulkim prie ano su tikra malone,
Kad mus sergėtų per savo storonę,
Visados ant amžių. Amen.