Pripažint turim Mariją

1) ARCHYVINIS GARSO ĮRAŠAS. „Pripažinti turim Mariją“ (LTRF pl.807-03). Pagiedojo: Emilija Vičiūtė (g.1872, kilusi iš Šnikonių k., Šeduvos vls., Panevėžio apskr., gyv. Kaune, Kauno apskr.). Užr. Z.Slaviūnas, 1937, Lietuvių tautosakos archyve (Kaune).

Pripažint turim Mariją už apiekunką svieto,
Jogei ant svieto visokių nelaimių yra vieta,
Reikia pamesti svieto tuštybes,
O ne žiūrėti kalbų daugybės,
Turėti širdyj Mariją,
Visųgražiausią leliją,
Kuri širdyj pražydo.

Būk apgynėja šio svieto, rožė visos gražybės,
Rojaus Tu esi Panelė ir visokios puikybės,
Krūtimis savo Poną penėjai,
Ir Atpirkėją svieto nešiojai,
Panelės širdį parvėrė,
Kad baisias kančias regėjo,
Sūnelio savo mieliausio.

O! sunkus buvo tas laikas, kad ant to apsistojo,
Motinai savo pasakė, jog numirti turėjo,
Marija Pana, kad tai girdėjo,
Puolė ant žemės visa ta virpėjo,
O! Jėzau, mano malone,
Tegul valia tavo taip stojas,
Sūneli mano mieliausias.

Dėkavoti turim Marijai, jog ant to privelijo,
Ir krauju Sūnaus mieliausio šį svietą išgelbėjo,
Apmislyk kožnas, jog ant to privelijo,
Jėzus dėl tavęs kentėjo ronas
Verkim šiandieną širdingai,
Kad galėtumėm gyvent laimingai,
Danguj su Dievu ant amžių. Amen.