Mieliausioji Poni mano

1) GARSO ĮRAŠAS. Giesmę atlieka: Vilniaus šv. Pranciškaus Asyžiečio (Bernardinų) bažnyčios kantičkinių giesmių grupė (CD "Lietuvių kantičkinės giesmės", 2005 m.). Giesmės pateikėja: Ieva Zalanskaitė-Turonienė (g. 1913 m. Mardasavo k. Varėnos raj., gyv. Noškūnų k. Varėnos raj.). Giesmę 1995 m. užrašė Modesta Liugaitė.

Mieliausioji Poni

2) GARSO ĮRAŠAS. Giesmę atlieka: Kauno folkloro ansamblis "Kupolė" (CD Kupolė Giesmės, 2013 m.). Giesmės pateikėja: Marijona Tamulevičienė (g. 1934 m. Ašašnykų k. Varėnos raj.).

Aprašymas

Apie stebuklingą Paną šv. Krakinavos bažnyčioje Tekstas - iš vysk. Motiejaus Valančiaus „Knyga giesmių arba KANTICZKOS“ (1862 m.). Pastaba: korektūros klaidos taisytos pagal 1910 m. leidimą.

3) ARCHYVINIS GARSO ĮRAŠAS. „Mieliausioji ponia“ (LTRF pl.1267-05). Pagiedojo: Katrė Šilanskienė (68 m., g. ir gyv. Andriūnų k., Daugų vls., Alytaus apskr.). Užr. Z.Slaviūnas, 1940, Lietuvių tautosakos archyve (Kaune).

Mieliausioji Poni mano, Karaliene dangaus,
Atsiveizėk ant manęs nevertojo žmogaus,
Prašau aš tavęs meilingai,
Ištrauk mane nelaimingą,
Poni loskava.

Neduok visiškai pražūti, Motina Dievo,
Bet vesk mane iš liūdnumo prie Sūnaus savo.
Perprašyk jį užrūstintą,
Kad iš vargų išvalnintų
Mane vargingą.

Esmu vargais sunaikintas iš jaunų dienų,
Apkalbas kenčiu šio svieto vis verksmu, vienu,
Dėlei nedorų man’ būdų,
Prašau iš Motinos cūdų.
Panos Marijos.

Stebuklinga abroze, gydai ligonius,
Trauki iš ugnies ne vieną, degančius žmones,
Kožnas prašom Tavo ženklų,
Gelbėk mumis nuo žabangų
Neprieteliškų.

O! bjaurybių griekų mano neišpažįstu,
Pridenk tada ženklu savo Škaplieriaus švento.
Kad ben būčiau išganytas,
Akim’s Tavo užmatytas,
Švenčiausia Pana.

Ir aš verkiu dūsaudamas gerybių dangaus,
Lieju ašaras po kojų mieliausio Sūnaus.
Prašydamas toj valandoj,
Idant nebūčiau paskandoj,
Gilume peklos.

Esi dovanų pilnoji ne’tstok niekados,
Loskas, dovanas visiemis duodi visados.
Kožnas vienas duodam save,
Idant būtumėm pas Tave,
Dangaus linksmybėj.

Stebuklą mes pripažinstam, kiekviens bažnyčioj,
Kada ir smerčio adynoj šauktis galėčiau,
Pribūk, Motina meilinga,
Duok gyvenimą garbingą,
Tavęs prašome.

Ir aš būdams vargingiausias tos loskos šaukiu,
Per malonę Sūnaus Tavo aukščiausio laukiu,
Kad garbinčiau vardą Tavo,
Apverkdamas griekus savo,
Tikru gailesiu.

Garbė, šlovė Dievui Traicioj tegul visados,
Kuri nuo visokių vargų mumis išvaduos.
Per užtartį, Pana, Tavo
Tegul turim garbę savo
Ant amžių. Amen.